Maitinimas krūtimi naudingas ir vaikui, ir mamai

Pasaulinė maitinimo krūtimi diena minima kasmet 170 šalių rugpjūčio 1–7 dienomis. Maitinimas krūtimi – natūraliausias, pigiausias ir geriausias būdas aprūpinti naujagimį visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Pasak PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos), 200 000 vaikų gyvybių kasmet būtų galima išgelbėti, jei naujagimis būtų maitinamas per pirmąją valandą po gimimo, maitinamas tik motinos pienu pirmuosius 6 mėn. bei iki dviejų metų. Tačiau globaliai tik 40 proc. moterų maitina krūtimi iki 6 mėnesių amžiaus.

LSMU VSF MA Sveikatos tyrimų instituto atliktame tyrime atskleista, kad gimus naujagimiui, gimdymo namuose žindyti pradeda 98 proc. moterų, keturis mėnesius žindo 43,4 proc. mamų. „Žindymo iki 6 mėn. trukmės rodikliai mūsų šalyje ženkliai atsilieka nuo Europos, ypač Šiaurės šalių, rodiklių. Iki pusės metų Lietuvoje žindo 30,5 proc., tuo tarpu Norvegijoje – 84 proc., Švedijoje – 72 proc., Danijoje – 52 proc. moterų“ – teigia V. Žaltauskė, pagrindinė tyrimo autorė.

„Didžiausias mitybos poveikis sveikatai pasireiškia ankstyvuoju žmogaus raidos laikotarpiu, kai augimas yra sparčiausias“. Būtina informuoti apie žindymo naudą dar planuojant šeimą, o ne tik susilaukus kūdikio. Svarbus ne tik vyro ar šeimos palaikymas, tačiau ir sveikatos profesionalų patarimai ir rekomendacijos. Daugelis tyrimų rodo, jog didžiausią įtaką žindymo trukmei turi jo skatinimas ir palaikymas. Lietuvių tyrimo rezultatai tai tik patvirtina. „Neplanavusios žindyti motinos reikšmingai dažniau buvo jaunesnės, žemesnio išsilavinimo, pirmą kartą gimdančios, nepalaikomos vyro“. Skirtingo amžiaus ir išsilavinimo respondenčių grupėse medicinos darbuotojai nurodomi vienu dažniausių informacijos šaltinių apie žindymą.

Tyrimo rezultatai rodo, kad „pirmą kartą gimdžiusios moterys rečiau teigė, jog žindys savo kūdikį, lyginant su pakartotinai gimdžiusiomis (atitinkamai, 84,1 proc. ir 92,1 proc.). Apsisprendimui žindyti buvo svarbus mamų amžius: nusprendusios nežindyti dažniau buvo jaunesnės nei 20 m.“.

Tokie tyrimo rezultatai gauti Kauno miesto gimdymo įstaigose atlikus anonimines moterų apklausas. Pirmą–septintą parą po gimdymo apklaustos 284 moterys. Tyrime dalyvavo 55,6 proc. pirmą kartą ir 44,4 proc. pakartotinai gimdančių moterų.

PSO ir LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras) ragina šeimas atkreipti dėmesį į žindymo svarbą. Maitinimas krūtimi – natūralus procesas, kurio metu pamaitinamas kūdikis, tai procesas, kurio metu pasiekiama ilgalaikių rezultatų: sumažinamas sergamumas ir mirtingumas nuo infekcinių ligų vaikystėje, mažėja 2 tipo diabeto, nutukimo rizika ir rizika sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis paauglystėje ir suaugus.

Faktai apie maitinimą krūtimi pagal PSO:

Su motinos pienu naujagimiai ir kūdikiai gauna visų sveikam vystymuisi ir augimui reikalingų medžiagų. Tai saugu, pigu, o vaiko organizme susidarę antikūnai padeda apsisaugoti nuo naujagimiams, kūdikiams ir vaikams būdingų ligų, ypač infekcinės kilmės.

Pastebimas ilgalaikis poveikis sveikatai: paaugliai ir suaugusieji, kurie buvo žindomi būdami naujagimiai ar kūdikiai, rečiau buvo nutukę ar turėjo antsvorio, rečiau sirgo 2 tipo diabetu, o intelekto testų rezultatai buvo geresni lyginant su tais, kurie nebuvo žindomi.

Maitinimas krūtimi sumažina krūties ir kiaušidžių vėžio riziką vėlesniame moters gyvenime, padeda greičiau numesti po gimdymo priaugtą svorį ir mažina nutukimo riziką. Taip pat žindymo laikotarpiu šeimai tai gali būti ir natūrali šeimos planavimo priemonė, kurios efektyvumas ~98 proc. pirmuosius šešis mėnesius po gimdymo, siekiant išvengti neplanuoto nėštumo.

Kiekvienos motinos piene yra reikiamas kiekis baltymų, angliavandenių ir riebalų, kuris tinka būtent jos naujagimiui/kūdikiui.

Motinos pienas lengviau virškinamas, lyginant su karvės pienu. Karvės pienas negali atstoti motinos pieno ir gali sukelti nekrozuojantį enterokolitą (liga pažeidžianti virškinamąjį traktą), žemutinių kvėpavimo takų infekcijas, atopinį dermatitą, astmą, nutukimą ar antsvorį, 1 ar 2 tipo diabetą, vaikiškąją leukemiją.

Tai pigus kūdikių maitinimo būdas. Maitinimas krūtimi leidžia sutaupyti ne tik tiesiogines išlaidas skirtas maitinimui, tačiau ir leidžia sutaupyti neskiriant lėšų ligų gydymui. Maitinant krūtimi pagal rekomendacijas, galima sutaupyti apie 1 500 dolerių (5179 Lt) kasmet.

Žindymas svarbus ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu aspektu. Kūdikiams tai padeda jaustis saugesniais, o mamoms artimesnėms savo kūdikiams. Žindymui reikalinga rami ir saugi aplinka, todėl maitinančios mamos turi galimybę trumpam atsipalaiduoti ir pailsėti. Žindymo metu esant fiziniam kontaktui motinos organizme gaminamas oksitocino hormonas, kuris turi raminamąjį - laimės suteikiantį poveikį. Todėl tai taip pat puiki depresijos profilaktikos priemonė mamoms.

Ingrida Jaselskytė,

LSMU MA VSF Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras)

Šaltinis:                  

Žaltauskė V, Petrauskienė A, Kudzytė J. Socialinių veiksnių sąsajos su moterų motyvacija žindyti. Lietuvos akušerija ir ginekologija. 0 (3); 2012. Pasiekiamas: https://www.vitaelitera.lt/ojs/index.php/akuserija-ir-ginekologija/article/view/1481/1242.