Maisto papildų vartotojai perka katę maiše?

Šį pusmetį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau sulaukė 21 skundo dėl maisto papildų. „Yra nustatyta netinkamo produkto ženklinimo atvejų, sukėlusių rimtų pasekmių. Taip pat pasigendama informacijos apie maisto papildus, kurie į Lietuvos rinką tiekiami iš Europos ekonominės erdvės valstybių“, – sako VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Misiūnaitė.

Maisto papildus įsigyjantis vartotojas ne visada gali būti tikras dėl informacijos apie perkamą produktą tikslumo. Ir dėl ne visada tinkamo jų ženklinimo, ir todėl, kad Sveikatos apsaugos ministro įsakymas reikalauja pateikti informaciją tik apie maisto papildus, pagamintus ir importuojamus iš šalių, nepriklausančių ES.

„Informacijos apie Lietuvoje platinamus maisto papildus iš ES šalių nėra. Didžiausia problema yra ta, kad vartotojas negali turėti tikslios informacijos apie produktą. Mums irgi kyla sunkumų, kai gauname informacijos apie kokią nors draudžiamą medžiagą, esančią maisto papildo sudėtyje“, – konstatuoja L. Misiūnaitė.

Pasak specialistės, tokiu atveju nustatyti Lietuvos rinkoje esančius maisto papildus yra sudėtinga, gana ilgai užtrunka. O per tą laiką ne vienas vartotojas dar gali įsigyti ir suvartoti nesaugių produktų.

Pirkėjui – vis mažiau informacijos

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, asmenys, pateikdami maisto papildą į Lietuvos rinką, privalo pranešti (notifikuoti) Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nusiųsdami pateikiamo maisto papildo etiketės pavyzdį lietuvių kalba. Tačiau nuo 2010 metų ši procedūra netaikytina produktams iš ES šalių.

VMVT duomenimis, Lietuvos rinkoje šiuo metu yra apie 5 tūkst. maisto papildų, bet kasmet jų notifikuojama vis mažiau. 2009 m. buvo notifikuoti 1959, 2010 m. – 1486, 2011 m. – 940, o 2012 m. – 879 maisto papildai.

„Šį pusmetį jau gautas 21 skundas dėl maisto papildų. Vieno rimčiausių priežastis ta, kad maisto papildas sukėlė alergiją mažam vaikui. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad jo sudėtyje buvo laktozės, nenurodytos ant ženklinimo etiketės, – pažymi L. Misiūnaitė. – Apie šį atvejį buvo informuota ir Europos Komisija“.

VMVT taip pat nustatė, kad Lietuvos rinkoje yra maisto papildų, kurių sudėtyje yra panašus kiekis tokių pačių veikliųjų medžiagų, kaip ir registruotuose receptiniuose vaistiniuose preparatuose. Ydingas informacijos apie papildą bei jo sudėtį pateikimas atsakingoms institucijoms apriboja galimybes užkirsti kelią tokio produkto patekimui į rinką.

Didžiausios problemos, anot Maisto papildų gamintojų asociacijos prezidentės Neringos Bulakienės, kyla todėl, kad žmonės susivilioja papildais iš abejotinų interneto svetainių bei turgaviečių, pakliūva ir į tinklinės rinkodaros pinkles.

„Tokiu atveju galima sau labiau pakenkti nei padėti. Jei ir nenukentės sveikata, tai tikrai nukentės piniginė, kadangi už palyginti paprastus produktus agento kalbų apžavėtas pirkėjas sumoka neadekvačiai daug. Maisto papildų su panašiomis veikliosiomis medžiagomis galima nesunkiai rasti vaistinėse“, – tvirtina N. Bulakienė.

Tikisi pričiupti daugiau pažeidėjų

Pasak Maisto papildų asociacijos prezidentės, tinklinė rinkodara, prekyba abejotinose interneto svetainėse ir turgavietėse daro didžiausią žalą maisto papildų sektoriui: „Nors ta „pilkoji“ ar net „juodoji“ maisto papildų rinkos dalis palyginti nėra didelė, būtent jai tenka absoliuti dauguma pažeidimų, kuriuos fiksuoja VMVT, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir net ekonominė policija“.

Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Reklamos įstatymo pakeitimai, aiškiau reglamentuojantys ir maisto papildų reklamą. VMVT viliasi, kad kai kurie pakeitimai padės efektyviau kovoti su netinkama reklama ir nelegalia prekyba maisto papildais internetinėje erdvėje.

Pasak šios tarnybos Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Valavičiaus, šiuo metu daugelyje populiarių interneto svetainių gausu netinkamos reklamos, dažnai siūlančios įsigyti netgi nelegaliai platinamų maisto papildų.

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne kartą kreipėsi į interneto svetainių administracijas prašydama nutraukti nelegaliai platinamų, galbūt net sveikatai pavojingų maisto papildų reklamą, tačiau į šiuos prašymus dažniausiai nebuvo reaguojama.

Naujoje Reklamos įstatymo redakcijoje numatyta ne tik reklamos užsakovo, tačiau ir  reklamos skleidėjo atsakomybė dėl netinkamos reklamos. Ypač tuo atveju, jei jis kontrolės institucijai negalės pateikti informacijos, leidžiančios nustatyti reklamos užsakovą“, – pabrėžė specialistas.

Šiuo metu už preparatų, teikiamų į Lietuvos rinką, notifikavimą yra atsakingas Vilniaus visuomenės sveikatos centras, o maisto papildų kontrolę vykdo VMVT. L. Misūnaitės teigimu, maisto papildų kontrolė būtų kur kas efektyvesnė, jai ją vykdytų viena atsakinga institucija. Tarnyba, anot specialistės, yra iniciavusi įstatymų pakeitimo siūlymus Seimui ir tikisi rudenį sulaukti palankaus sprendimo. VMVT būtų linkusi notifikuoti visus šalies rinkai teikiamus maisto papildus, taip pat ir iš ES.

Vilija Andrulevičiūtė,

ww.lrt.lt