Maisto papildas – ne vaistas, o maistas

Maisto papildų pasiūla rinkoje yra didžiulė ir išsirinkti tinkamiausią nelengva. Maisto papildų pardavėjai atkakliai mums bando įsiūlyti mintį, kad vartodami maisto papildus galime atsikratyti antsvorio, turėti stiprų, gražų, raumeningą kūną, išvengti širdies, akių ar sąnarių ligų, turėti gražius blizgančius plaukus ir pan. Ką iš tikrųjų reiškia pavadinimas „maisto papildas“ pasakoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Venckevič.

Maisto papildas – tai maisto produktas

 Maisto papildai – tai maisto produktai, turintys sudėtyje koncentruotą tam tikrų medžiagų kiekį. Esant reikalui, šiomis medžiagomis galima papildyti mitybos racioną. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis.

 Maisto papildas – ne vaistas

 Keletas priežasčių, lemiančių, kad maisto papildai vartotojams asocijuojasi su vaistais: tokia pati kaip vaistų maisto papildo forma ir pakuotė (tabletės, kapsulės, buteliukai su lašų dozatoriais), prekyba maisto papildais vykdoma vaistinėse. Vaistinės – tik viena iš galimų maisto papildų pardavimo vietų. Maisto papildais prekiaujama ir didesnėse maisto produktų parduotuvėse, populiarėja prekyba internetu.

Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai draudžia reklamuojant maisto papildus teigti apie jų (ar jų sudėtyje esančių sudedamųjų dalių) gydomąsias ar profilaktines savybes, išskyrus tuos atvejus kai tokius teiginius patvirtina Europos Komisija (deja, tokių atvejų yra vienetai). Šio draudimo labai dažnai nesilaikoma, reklamuojant siekiama vartotojus įtikinti, kad maisto papildų poveikis prilygsta vaistams. Aktyvi, o kartais – net agresyvi, maisto papildų reklama lemia, kad vartotojai klaidingai supranta maisto papildo paskirtį.

 Maisto papildų pateikimas į rinką

 Maisto papildams taikomi maisto saugą (o ne vaistus) reglamentuojantys teisės aktai. Kitaip negu vaistų, maisto papildų pateikimo į rinką procedūra gerokai paprastesnė. Prieš pateikiant maisto papildus į rinką poveikiui įrodyti nereikia atlikti klinikinių tyrimų. Maisto papildų, kurie pagaminti Lietuvoje ar įvežami iš Europos Sąjungos šalių bei Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino, nei notifikuoti, nei registruoti nereikia. Maisto papildai, kurie į Lietuvos rinką patenka iš trečiųjų šalių yra notifikuojami. Maisto papildų notifikavimą atliekanti Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) neturi teisės uždrausti įvežti maisto papildų, nes notifikavimas – tai tik pranešimasapie į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus. Kilus įtarimų, kad notifikuotas maisto papildas gali

neatitikti maisto papildams keliamų reikalavimų, apie tai informuojama už maisto papildų rinkos priežiūrą atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

 2011 m. VVSPT gavo 940 pranešimų apie maisto papildų, pagamintų trečiosiose šalyse, pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką. Didžioji jų dalis pagaminta Rusijoje (41,5 proc.) ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (38,1 proc.). Kur kas mažiau maisto papildų atkeliauja iš Ukrainos (4,2 proc.), Kanados (4,1 proc.), Kinijos (3 proc.) ir kt.

VMVT duomenimis 2011 m. maisto papildų importuota 70 tonų daugiau negu 2010 metais (2010 m. – 180 t, 2011 m. – 250 t). Du kartus išaugo šių produktų įvežimas iš Rusijos.

 Maisto papildų sudėtis ir ką reiškia 100 proc. RPN

 Europos Sąjungoje (taip pat ir Lietuvoje) yra griežtai reglamentuota, kokie vitaminai ir mineralinės medžiagos gali būti naudojami maisto papilduose. Deja, šiuo metu nėra nustatyti minimalūs ir maksimalūs kiekiai, t.y. nėra reglamentuota kiek daugiausia ar mažiausia gali būti tam tikrų vitaminų ar mineralinių medžiagių maisto papilde. Teisės aktuose nurodytos tik rekomenduojamos paros suvartojimo normos (RPN). 100 proc. RPN reiškia, kad nurodytame maisto papildo kiekyje (pvz., 1 ar 2 tabletėse) yra konkretaus vitamino ar mineralinės medžiagos 1 paros rekomenduojama norma suaugusiems.

Neretai maisto papilduose vitaminų ar mineralinių medžiagų kiekiai būna tokie maži, kad suvalgęs apelsiną ar morką šių medžiagų gautum žymiai daugiau. Tačiau pasitaiko, kad maisto papilduose, ypač tuose, kuriuos vartoja sportininkai, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai ženkliai viršija rekomenduojamas paros suvartojimo normas. Sportininkams skirtuose maisto papilduose B grupės vitaminų kiekiai dažnai siekia 1000 proc. ar net 10000 proc. rekomenduojamos paros normos. Tokiu atveju, suvartoję etiketėje nurodytą rekomenduojamą kiekį (pvz., vieną tabletę) gautume 10 ar 100 parų rekomenduojamos normos kiekį.

Vartojant keletą maisto papildų vienu metu, reikia atkreipti dėmesį, kokios medžiagos yra jų sudėtyje, nes vartojant maisto papildus, kuriuose yra kompleksas atskirų medžiagų, tos pačios medžiagos galime gauti iš skirtingų produktų. Be to, kai kurios medžiagos, pvz., riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K, kaupiasi žmogaus organizme, todėl vartojant dideliais kiekiais gali atsirasti hipervitaminozė.

 Kaip išsirinkti?

 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja:

 Prieš perkant maisto papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu. Taip pasirinktas maisto papildas geriausiai atitiks Jūsų organizmo poreikius;

 Prisiminti, kad ant maisto papildo pakuotės draudžiama rašyti apie gydomąjį ar profilaktinį poveikį. Šis draudimas taikomas ir maistopapildų reklamai;

Visada atidžiai skaityti maisto papildo etiketę, ypač sudėtį ir informaciją apie sudedamųjų dalių kiekius;

 Rinktis tuos maisto papildus, kuriuose vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis sudaro apie 100 proc. rekomenduojamos paros normos (gali būti ženklinama kaip RPN);

  Perkant maisto papildus vaikams, atkreipti dėmesį, kokiai amžiaus grupei maisto papildas yra skirtas;

 Būti atsargiems, jeigu

maisto papildų sudėtyje yra įvairių egzotinių augalų. Pravartu pasidomėti jų poveikiu;

 Sportuojantys žmonės, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, turėtų tinkamai įvertinti savo mitybą, fizinį krūvį ir, pasitarę su mitybos specialistais, išsirinkti labiausiai jiems tinkantį maisto papildą. Verta atminti – tai, kas tinka vienam, nebūtinai tinka visiems.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose 2011 metais buvo tirti 195 maisto papildų mėginiai, kuriuose daugiausia buvo tiriami maisto papildų saugos rodikliai: švino, kadmio, gyvsidabrio, genetiškai modifikuotų organizmų kiekiai. Visi tirti mėginiai atitiko teisės aktų reikalavimus.

 nmvrvi.lt