Lyties organų pūslelinė(1)

Lytinių organų pūslelinė - viena iš dažniausių lytinių santykių metu perduodamų infekcijų, kurios paplitimas tik didėja. Ją sukelia vienas iš dviejų herpes  virusų tipų HSV-1 ir HSV-2.

 Ne visi gydytojai atpažįsta

HSH-1 tipas anksčiau laikytas daugiau odos ir lūpų, o HSV-2 labiau priskirtas genitalijų herpesui, tačiau pasikeitus partnerių  lytinei elgsenai šiuo metu randami abu viruso tipai.

Lytinių organų herpesas HSV-2 atsikartoja 6-10 kartų dažniau nei veido HSV-1.

Lietuvos gydytojų atliktas tyrimas, vertinęs gydytojų požiūrį į genitalijų herpes infekciją, parodė, jog  apie 50 proc. gydytojų neatpažįsta genitalijų herpes infekcijos ir jos negydo.  20 proc. jų mano, kad herpes nėra tikra lytiškai plintanti infekcija. 13 proc. mano, jog genitalijų  herpes lengva valdyti.

Studijos įrodė, jog vienas iš penkių suaugusiųjų yra turėjęs ar turi HSV-2 infekciją. Kai kurie iš jų turėjo vos juntamus infekcijos požymius.

Kaip infekcija plinta

 Perdavimo kelias - dažniausiai tiesioginis,  nuo odos – odai.

Todėl lytiniai santykiai, įskaitant oralinius, - patikimiausias kelias infekcijai plisti. Infekcijai išplisti visada didesnė galimybė esant  menkiausiems odos ar gleivinių  įtrūkimams.

Virusas sausoje kambario aplinkoje ilgai neišgyvena, o su rankšluosčiais drėgnoje aplinkoje gali ilgiau išsilaikyti ir plisti.

Simptomai

Genitalijų herpes simptomai, kai infekcija patenka pirmą kartą, pasireiškia sunkesne klinika: skausmingumas lytinių organų srityje, niežulys, perštėjimas, deginimas, patinimas, skausmingas šlapinimasis, išskyros iš lyties organų, kirkšnies limfmazgių padidėjimas bei galimi sisteminiai infekcijos požymiai - galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas, šviesos baimė.

Daugeliui pacientų liga pasireiškia žymiai lengvesne forma, o ypač jei buvo sirgęs paprastąja lūpos pūsleline.

Būdingiausia tai, jog ant paraudusios ar neparaudusios gleivinės atsiranda grupuotos pūslelės, kurios per kelias dienas padrumstėja ir pratrūksta. Daugumai pacientų prieš kiekvieną išbėrimą atsiranda dilgčiojimas, perštėjimas, skausmingumas. Apie 60 proc.  šių pacientų išbėrimų gali visai nebūti. Liga gali būti nustatoma atlikus serologinius kraujo tyrimus. Atlikus HSV -1 ar 2 serologinius tyrimus ir neradus antikūnų lytinių organų pūslelinę galima atmesti. Iš pažeidimų susirgimą galima nustatyti specialiose  laboratorijose atlikus pasėlį ar PGR metodu, imunofluorescentiniu ar citologiniu tyrimu.

Lytinių organų pūslelinė turi tendenciją kartotis, kadangi virusas pasibaigus ūmiam periodui pasislepia ir laukia palankaus momento pasikartoti.

Dažniausiai liga kartojasi turintiems prastesnį priešvirusinį imunitetą, infekuotiems ŽIV, traumuojant lytinius organus santykių metu, esant kitoms infekcijoms, gretutinėms ligoms, patiriant dažnus emocinius išgyvenimus, peršalus.

Lytinių organų herpes infekciją kartais sunku atskirti nuo kerpligės, kandidozės ar sifilio išbėrimo, todėl būtina gydytojo dermatovenerologo konsultacija.

Galimos herpes infekcijos komplikacijos - šlaplės uždegimas, prostatitas, tiesiosios žarnos uždegimas, kojos skausmai dėl nervo sužalojimo, meningitas ir infekcijos išplitimas nusilpusiems ligoniams.

Nėštumo metu didžiausia rizikapakenkti, jei žmogus užsikrėtė pirmą kartą, ypač per pirmas kelias nėštumo savaites. Jei infekcija buvusi anksčiau, tai vaisiui pakenkti rizika nedidelė.

Visą nėštumo laikotarpį būtina kruopšti asmens higiena.

Gimdant, jei yra aktyvi infekcija, gali tekti atlikti cezario operaciją.

Kaip gydoma

Lytinių organų pūslelinės gydymas gali būti simptominis, epizodinis bei pastovus.

Kiekvienu atveju su pacientu tai yra aptariama individualiai,  atsižvelgiant į pasikartojimo dažnį, lytinį gyvenimą, gretutines ligas ir kitas situacijas.

Skiriamas vietinis priešvirusinis, dezinfekuojantis, gijimą skatinantis, sužalotus nervus atkuriantis bei  sisteminis antivirusinis gydymas.

Šiandien  yra keletas priešvirusinių vaistų, tokių kaip acikloviras, valacikloviras, famcikloviras.

Nustačius ligą būtina paskirti ir atitinkamą gydymą nuskausminančiais vaistais bei apmokyti,  kas padėtų geriau jaustis - pažeistų vietų apiplovimas sūresniu vandeniu ar šlapinimasis panirus į vandenį vonioje - tai sumažina skausmingumą ūmios ligos periodu. Patariama naudoti lubrikantus lytinių santykių metu – tai mažins trintį ir erozijų pavojų.

Kaip saugotis

Pacientui pajutus pirmuosius ligos simptomus patariama vengti lytinių santykių iki visiško išgijimo. Infekuota vieta turi būti švari ir sausa, po apsiplovimo ar prisilietimo būtina plauti rankas siekiant išvengti infekcijos platinimo.

Stenkitės būti ištikimi savo partneriui.

Esant menkiausiam įtarimui dėl esamos infekcijos naudokitės prezervatyvu.

Kontraceptinės piliulės, diafragmos ir spiralės neapsaugo nuo lytiškai plintančios infekcijos.

Jei turėjote lytinių santykių su herpes sergančiu partneriu, kreipkitės į specialistą, kad paskirtų profilaktinį gydymą.

Kuo anksčiau bus  paskirtas gydymas, tuo greičiau pasveiksite ir išvengsite nemalonių komplikacijų.

Parengė gydytojas dermatovenerologas  Vytautas Toliušis