Antradienis, 2024.06.25
Reklama

Lietuvos gėda: gimdos kaklelio vėžys vis dar nesutramdomas (5)

Zita Voitiulevičiūtė | 2012-02-08 23:52:23

Gimdos kaklelio vėžio statistika Lietuvai negailestinga – pagal sergamumą ir mirtingumą mūsų šalis yra ketvirtoje vietoje nuo galo tarp visų Europos valstybių. Lietuvos akušeriai-ginekologai susirūpinę: kaip keisti situaciją? Už galvos susiėmę ir tarptautinių institucijų atstovai.

Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas maždaug 500 moterų. Kas antra nuo jo miršta. © Fotolia.com

Lietuva ketvirta nuo galo

Per Vilniuje vykusią konferenciją „Gimdos kaklelio vėžio prevencijos pažanga Europoje“ medikai ir Europos gimdos kaklelio vėžio asociacijos (ECCA) atstovai diskutavo apie priežastis, lemiančias tokią Lietuvos situaciją.

Vilniaus universiteto atstovė ECCA doc. dr. Aurelija Vaitkuvienė teigė, kad kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas maždaug 500 moterų. Kas antra nuo jo miršta. Tai reiškia, kad bemaž kasdien vien gimdos kaklelio vėžys pasiglemžia po vieną Lietuvos moterį. Tai yra kur kas daugiau negu tenka tūkstančiui gyventojų kitose Europos šalyse. Lietuvą lenkia tik Rumunija, Makedonija ir Bulgarija (2008 m. duomenys). Mūsų seseriškos valstybės – Latvija, Estija, Lenkija – yra kur kas arčiau šią ligą ir mirtingumą nuo jos sumažinusių ar net panaikinusių valstybių.

ECCA generalinis direktorius dr. Philip Davies stebi situaciją visoje Europoje. Į Lietuvą jis atvyko jau trečią kartą ir pristatė asociacijos įžvalgas dėl šiol Lietuvos problemos. Ph. Davies teigia, kad pagrindinės neigiamos Lietuvos statistikos priežastys yra aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso paplitimas ir efektyvios gimdos kaklelio vėžio prevencijos stygius arba nebuvimas.

Daktaras iš šios liūdnos situacijos mato išeitis, kurios padėjo kitoms Europos šalims sumažinti ne tik mirtingumą nuo šios ligos, bet ir riziką ja susirgti. Tai žmogaus papilomos viruso vakcinacijos programos ir efektyvi prevencija.

Prioritetas – organizuotiems patikrinimams

Mažiausiai nuo gimdos kaklelio vėžio moterys kenčia Vakarų Europos šalyse, kuriose yra taikomas arba „opportunistic screening“, arba „organised cervical cancer screening“ programos. Oportunistinis patikrinimas taikomas tose šalyse, kuriose moterims yra suteikta galimybė susirasti informacijos ir išsitirti sava iniciatyva, arba tada, kai apsilanko pas gydytoją dėl kitų priežasčių. Antruoju atveju moterys turi galimybę naudotis įstatymais įtvirtinta ir valstybės mastu adminstruojama struktūra, kuri užtikrina daugumos moterų galimybę naudotis aukštos kokybės paslaugomis.

Būtent šis vėžio prevencijos būdas 80 proc. sumažina sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau tam tokios programos turi pasiekti moteris, kurios nesitikrina reguliariai arba išvis niekada nesitikrino dėl rizikos susirgti gimdos kaklelio vėžiu.

Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, pradėjus vykdyti organizuotas programas, vos per dešimtmetį sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėjo perpus.

Tuo tarpu oportunistinis gimdos kaklelio prevencinis tyrimas gali sumažinti sergamumą vėžiu, tačiau, pasak Ph. Davies, tokiu atveju didelė tikimybė, kad gerai išsilavinusios moterys tirsis daug, o žemesnio išsilavinimo ir ekonominės grupės atstovės nesitirs. Taip didėja grėsmė sveikatos apsaugos lėšų švaistymui.

Todėl organizuoti patikrinimai yra rekomenduojami ir didžiausių Europos institucijų, pavyzdžiui, Europos Komisijos ar Europos ministrų tarybos.

Nesitikrina, nes nepatogu

Estija, kaip ir Lietuva, gimdos kaklelio sergamumo ir mirtingumo statistikoje yra tarp Europos autsaiderių. Ten pasitikrina apie 42 proc. moterų. Tačiau 14,3 proc. moterų vadinamojo PAP testo nesidaro dėl įvairių baimių, 12,9 proc. nesitikrina dėl to, kad joms tenka per ilgai laukti vizito pas gydytoją. 12,7 proc. moterų testo neskuba daryti dėl to, kad klinika yra per toli ir dar 11,8 proc. dėl to, kad joms netinka vizito pas gydytoją laikas. Vadinasi, bent 37, 3 proc. moterų Estijoje nepasitikrina dėl to, kad joms tai yra nepatogu.

 Lietuvoje patikrinimo programa veikia nuo 2004 metų ir taikoma moterims nuo 25 iki 60 metų kas trejus metus. 2011 m. dėl rizikos susirgti gimdos kaklelio vėžiu pasitikrino 44 proc. moterų.

Toks skaičius yra neefektyvus ir, pasak Ph. Davies, negali sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Programos neefektyvios?

Per konferenciją gydytojai apgailestavo, kad iš gimdos kaklelio vėžio prevencijai skirtų 5 mln. litų buvo panaudoti tik 45 proc.  Tai, anot dalies medikų, žymi programos neefektyvumą. Tą patvirtina ir statistika. Nors nuo 2004 m. iki 2012 m. pasitikrinusių moterų skaičius smarkiai išaugo, gimdos kaklelio diagnozavimo atvejų liko kone tiek pat, kaip ir buvo prieš tai (išskyrus 2004 m., kai diagnozuota beveik 100 atvejų daugiau nei anksčiau).

Dr. Ph.Davies, apsilankęs Santariškėse įsikūrusioje „Patologijos diagnostikos“ laboratorijoje, pasidžiaugė, kad čia atliekami pažangūs ThinPrep PAP tyrimai. Redakcijos archyvo nuotr.

Vis dėlto Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas įsitikinęs, kad programos nėra bevaisės. Jos viltis pateisina tuo, kad nustatoma daugiau gydytinų ikivėžinių būklių ir ankstyvų stadijų gimdos kaklelio vėžio. Lyginant 1999 m. ir 2008 m. duomenis matyti, kad gimdos kaklelio vėžio diagnozių pirmoje stadijoje padaugėjo bemaž dvigubai.

Reikia daugumos dalyvavimo

ECCA duomenimis, gimdos kaklelio vėžio prevencinis patikrinimas gali panaikinti 80 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tačiau tam reikia, kad pasitikrintų bent 70 proc. šalies moterų, idealiu atveju – 75 proc.

Deja, pasak specialisto iš Europinės institucijos, Rytų Europos šalyse prevencinės programos apėmė per mažai moterų, kad galima būtų pastebėti sergamumo pokyčius.

„Net ir visiškai sveikai moteriai bendrą patikrą reikėtų atlikti 1-2 kartus per metus, tačiau anaiptol ne visos moterys dėl jos kreipiasi“, – įžvalgomis iš praktikos pasidalino prof. Gražina Drąsutienė.

„Tai yra tiek visuomenės prioritetų, tiek individo kultūros, požiūrio į sveikatą klausimas,“ – paantrino jai susirinkusieji specialistai. Tarptautiniai tyrimai parodė, kad geresnis išsilavinimas ir turtinė padėtis lemia mažesnį sergamumą, todėl valstybinės prevencijos programos turi būti socialiai orientuotos į didesnės rizikos sirgti gimdos kaklelio vėžiu grupes visuomenėje.

Vakcinacijos bijomasi

Galima teigti, kad gimdos kaklelio vėžys yra lytiniu būdu užkrečiama liga, nes ją sukelia žmogaus papilomos virusas. Už atrastą ryšį tarp šios ligos ir žmogaus papilomos viruso 2008 metais buvo skirta Nobelio premija. Kaip kalbėjo konferencijoje dalyvavę medikai, gimdos kaklelio vėžys be šio viruso negalėtų vystytis, nors pats virusas nebūtinai sukels vėžį. Vis dėlto viena iš didžiausių galimybių išvengti gimdos kaklelio vėžio – vakcinacija.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pateikė žmogaus papilomos viruso vakcinos įtraukimo į valstybinius skiepijimo planus Europoje tyrimo rezultatus. Iki 2010 m. liepos ŽPV vakciną į skiepijimo planus įtraukė 18 valstybių. Skiepijimo politika ir rezultatai šiose šalyse skiriasi pagal tikslines amžiaus grupes, skiepijimo infrastruktūrą ir skiepijimo apimtį. Daugumoje šalių įprastinis skiepijimas buvo nemokamas.

Nemokama vakcinacija nebuvo įtraukta 11-oje valstybių. Pagrindinė neįtraukimo kliūtis – finansinės šalies galimybės. Dvi iš devyniolikos šalių kaip papildomą priežastį paminėjo neaiškią apsaugos trukmę ir nepakankamą epidemiologinį poveikį, išskyrus esamą atrankinės patikros programą.

Vakcinoms pataupė

Įvedus ŽPV vakciną į valstybinį vakcinacijos kalendorių, mokyklinio amžiaus mergaites skiepijant 3 dozėmis nuo ŽPV, sumažėja ikivėžinių susirgimų ir gimdos kaklelio vėžio rizika. Jeigu vakcinacija apima 70 proc. jų, liga ilgainiui išnyksta skiepijamoje teritorijoje, todėl ECCA skelbia šūkį – „Europa be gimdos kaklelio vėžio“.

S. Čaplinskas pasakojo, kad Australijoje nuo 2007 m. balandžio pradėta Nacionalinė 12-13 metų mergaičių skiepijimo programa mokyklose. Vos per devynis mėnesius šioje šalyje paskiepytos 69 proc.– 75 proc. 9-12 metų mergaičių 3 dozėmis ir 65 proc.–70 proc. 18-26 metų amžiaus moterų 3 dozėmis. Kad vakcinacijos programa būtų efektyvi, jos aprėptis turi būti ne mažesnė nei 75 proc. Kol kas Europoje šį skaičių viršija Portugalija ir Jungtinė Karalystė.

Lietuvoje ŽPV vakcina buvo įtraukta į vakcinacijos kalendorių nuo 2012 metų, bet lėšų pirminei gimdos kaklelio vėžio prevencijai pradėti šiemet neskirta.

Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje, pasak S. Čaplinsko, 2010 m. įvedus visuotinę (neprivalomą) vakcinaciją vos per dešimt mėnesių paskiepyta šiek tiek mažiau nei pusė mergaičių. S. Čaplinskas pridūrė, kad Latvijoje pokyčių imtasi tada, kai jų sprendimams galios turėjo su ginekologija ir akušerija susiję asmenys.

Tačiau Lietuvos atsilikimas, panašu, ne tik per mažo lobizmo šioje srityje išdava. Kaip aiškino specialistas, prie to prisideda ir prieš vakcinas nusistačiusi visuomenė ir nepakankamas visuomenės informavimas ir sąmoningumas.

Tobulėja gydymo technologijos

Medicinos mokslo atstovams per konferencija taip pat buvo pristatytos naujausios technologijos, susijusios su gimdos kaklelio vėžio prevencija ir gydymu. Modernios technologijos diegiamos tiek gimdos kaklelio paviršinių ląstelių tepinėlio ištyrime-citologijoje, tiek įtartino audinio išpjovimo procedūroje-kolposkopijoje.

„Jei gydytojui, imant audinio mėginį, tekdavo remtis subjektyvia vaizdo vertinimo patirtimi, skaitmeninę molekulinę informaciją pateikiančios technologijos ir diagnostikos metodai įgalina gydytojus tiksliau diagnozuoti ligos židinį, kartu tyrimams paimant mažesnį audinio kiekį“, – sakė doc. dr. A. Vaitkuvienė, pristatydama iš Graikijos į konferenciją atvykusius svečius. Jie Vilniuje pristatė savo gaminamą spektrinį kolposkopą.

Šis technologinis žingsnis reikšmingas greičiau atpažįstant gydytinus pakitimus ir mažinant priešlaikinio gimdymo ateityje riziką, mat tyrimams naudojant didesnius audinio mėginius, gimdos kaklelis nepajėgus išsilaikyti uždaras ir atsiveria dar nesubrendus vaisiui.

Lietuva yra didžiausio sergamumo ir mirtingumo šalių grupėje, todėl nuolat sulaukia dėmesio iš Europinės gimdos kaklelio asociacijos (ECCA) ir Europos gimdos kaklelio vėžio interesų grupės (European Cervical Cancer Interest Group, ECCIG), rengiančios aukštų asmenų iš Europos šalių narių susitikimus su ECCA mokslininkais, tai yra oficiali Europos parlamento narių interesų grupė kovai su kaklelio vėžiu, kuri kviečia ir būsimą ministrų susitikimą Kišiniove. Vilniaus universitetas tapo pirmuoju Lietuvos atstovu šioje organizacijoje, įgaliotas kasmet rengti Europinės gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitės renginius, įtraukdamas vis daugiau aktyvių narių-savanorių.

Zita Voitiulevičiūtė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (5)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Traumą išgyvenantiems pacientams – specializuotas psichologinis konsultavimas
Reikšmingus žmogaus arba jo artimųjų sveikatos pasikeitimus gali lydėti sunkūs emociniai išgyvenimai, depresija ir kiti...
Medikų atstovai kreipėsi į politikus – prašo nepalaikyti įstatymo pataisų
Lietuvos medikų sąjūdžio ir šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovai kreipėsi į Seimo narius su prašymu nepalaikyti...
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų