Lietuviškas maistas: ką valgyti?

Visavertė mityba yra sveikatos pagrindas. Ji lemia fizinį ir protinį vystymąsi, darbingumą bei ilgaamžystę.

Reklama

Renkantis svarbiausia sveikas protas              

Internete galima rasti aibes puslapių, kurie propaguoja visokiausius valgymo būdus ir produktus. Vieni siūlo nevalgyti mėsos ir vaikams jos neduoti, kiti pasisako dar griežčiau – vadinamieji veganai nevalgo gyvūninės kilmės produktų, t. y. mėsos, kiaušinių, pieno ir jo produktų, medaus. Į šį sąrašą įtraukia ir želatiną (ji gaminama iš gyvulių kaulų), kiaušinių lecitiną ir pan. Treti siūlo maitintis vos ne vienu produktu. Ketvirti apsiriboja abstrakčiais patarimais apie tai, kad reikia valgyti daugiau vaisių bei daržovių ir mažiau mėsos. Negalima maitintis chaotiškai.

Kadangi nuomonių įvairovė išties didelė, tenka grįžti prie sveiko proto. Gaila, jog sveikata tapo preke ir vadinamieji specialistai ar net gydytojai stengiasi įpiršti kokį nors papildą arba visai nenaudingą procedūrą. Maitinimosi mados, deja, jau tapo kasdienybe. Gerai, jei paauglė ar paauglys santykinai sveikas išauga iš nesuvokimo ribų, o jeigu nespėjęs subręsti organizmas nustekenamas ir nepasiekia savo biologinių normų? Vaikai ir paaugliai tunka, yra merginų, vaikinų,  kurių organai dėl mitybos klaidų neišsivysto. Kartais tai nuveda ir per toli.

Kas nutinka, kai trūksta vitaminų?                              

Specializuotame medicinos žurnale (sausio 14 dienos „The Archives of Pediatrics and Adolescent Medicine“) pranešama: „Vitamino D trūkumas yra daugelio ligų rizikos veiksnys, įskaitant vaikų astmą ir alergijas. Didesnis jo trūkumas gali sukelti rachitą, kaulų minkštumą. <...> Dabartiniai Kanados kūdikių mitybos įrašai rodo, kad per 12 mėnesių jie gauna tik 11 proc. vitamino D jiems rekomenduojamos paros normos per maistą, pavyzdžiui, per riebią žuvį, per papildus ar grūdus. Daktaras Maguire daro išvadą: jei išgeriami du puodeliai karvės pieno per dieną, to pakanka užtikrinti reikiamą vitamino D lygį daugumai vaikų“, - skelbia „sciencedaily.com“.

Vaikų sveikatos ateitis priklauso ir nuo to, ko jie nevalgo. „Tyrimai rodo, kad veganų rizika susirgti širdies ligomis, diabetu ir vėžiu yra žymiai mažesnė nei žmonių, kurie kasdien maitinasi gyvulinės kilmės produktais. Tačiau taip pat moksliniai tyrimai parodė, kad daugumai veganų trūksta vitamino B12, omega 3 riebiųjų rūgščių, geležies, cinko, kalcio, vitamino D. Šių vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas sukelia nuovargį, nuotaikos pokyčius, raumenų nykimą, anemiją, skydliaukės sutrikimus, odos problemas, plaukų slinkimą, nagų lūžinėjimą, dantų gedimus ir silpnina imunitetą“ (Karolina Karpavičiūtė, sveikata.lt).

Tai, ką gauname su gyvūniniu maistu                    

Dr. R. Stukas mano, kad apie pusę reikalingų baltymų reikėtų gauti su gyvūniniu maistu, nes jame yra daugiau nepakeičiamų aminorūgščių. Pavyzdžiui, apie vitaminą D teigiama, kad jo randama žuvų taukuose, ikruose, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, riebioje Atlanto silkėje, menkės kepenyse, lašišoje, piene. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams. Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo, teikiančių tvirtumo kaulams ir dantims, apykaitą. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, šioms mineralinėms medžiagoms padeda išsilaikyti kauluose ir dantyse, neleidžia kalciui inkstuose „išsifiltruoti“ iš kraujo ir taip pasišalinti iš organizmo. Vitaminas D gerina kalcio pasisavinimą, saugo nuo osteoporozės. Jis gerina ir magnio pasisavinimą, greičiau iš organizmo pašalina šviną, kuris gali veikti toksiškai. Trūkstant šio vitamino, organizmas labai blogai arba visai nepasisavina kalcio. Klasikinė vitamino D trūkumo sukeliama liga yra rachitas. Vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, kojos įgyja O arba X formą. Sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys ir sumažėja atsparumas infekcijoms. Jei vitamino D gaunama vis mažiau, suminkštėja kaulai, susergama vadinamąja „osteomaliacija“. Suaugusiesiems šio vitamino gali trūkti dėl nevisavertės mitybos, nevartojant gyvūninių maisto produktų, ilgą laiką nebūnant saulėje (pagal shaping.lt).

Nėra sveikos mitybos visiems

Šis pavyzdys leidžia pereiti prie minties, kad maistas gali būti nevienodai reikalingas skirtingiems organizmo raidos ar būklės etapams. Smegenims vystytis reikia vienokių medžiagų, kaulams – kitokių (aptartojo vitamino D ir įvairių mikroelementų), raumenų masei rastis ar veikti – dar kitų. Vadinasi, nėra nei vienos dietos, nei vieno patarimo. Europos maisto ir mitybos instituto mokslo vadovas Udo Pollmeris yra pasakęs: „Tiesiog nėra „sveikos mitybos“ visiems. Kiekvienas žmogus yra kitoks, nėra visiems optimalaus batų dydžio. Kiekvienam žmogui reikia ko kito ir jis tai gauna. Maistas turi būti geras. Nes tai, kas negerai, negali būti sveika, ir nesvarbu, kas tai rekomenduoja“.

Taigi universalių mitybos receptų nėra. Vadinasi, teks galvoti ne apie tai, kaip turėtų maitintis kinai, japonai, prancūzai ar švedai, bet apie tai, kaip turėtumėme maitintis mes, Lietuvos gyventojai.

Per daug ir per riebiai

Kaipgi minta Lietuvos gyventojai? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas, Visuomenės sveikatos instituto direktorius, profesorius, medicinos mokslų daktaras Rimantas Stukas yra pasakęs, kad mes valgome per daug ir per riebiai. Energiją žmogaus organizmas gauna iš angliavandenių, baltymų ir riebalų. Pastarųjų, pagal sveikos mitybos taisykles, racione tiekiamos energinės vertės dalis turėtų būti ne daugiau nei trečdalis, tuo tarpu mes daugiau nei pusę visos mums reikalingos energijos gauname iš riebalų.

Antra blogybė – mūsų organizmas stokoja sudėtinių angliavandenių, kitaip tariant, valgome per mažai grūdinių kultūrų, vaisių ir daržovių.

Kadangi dauguma Lietuvos gyventojų gyvena miestuose ar miesteliuose, maistą jie perka parduotuvėse. „Už maisto kokybę ir saugumą atsakingų institucijų atstovai tvirtina, kad visus produktus, patenkančius į Lietuvos parduotuves bei viešojo maitinimo įstaigas, galima drąsiai valgyti, nes sveikatai pavojingų medžiagų kiekiai juose neviršija nustatytų normų. Tačiau vien per dieną įvairių priedų, sukeliančių alergines reakcijas, apsinuodijimus ir vėžines ligas, galima prisivalgyti penkis kartus daugiau, nei nustatyta nekenksminga riba. Mat atidžiau panagrinėjus maisto produktų etiketes paaiškėja, kad beveik nėra gaminių, į kurių sudėtį neįeitų mielių ekstraktas, naudojamas kaip skonio stipriklis bei glutamatų pakaitalas, rūgštingumą reguliuojančių medžiagų – citrinų rūgšties, konservantų ir sintetinių dažiklių. Būtent šios medžiagos medikų įvardijamos kaip vienos pavojingiausių sveikatai. Tiesa, neigiamo poveikio iškart nepajusime – net ir nedideli nuodingų medžiagų kiekiai kaupiasi organizme ir liga išlenda po penkerių ar dešimties metų. Su chemizuotu maistu medikai sieja JAV ir visoje Europoje išaugusį sergančiųjų cukriniu diabetu, alergijomis skaičių, sunkiai suvaldomas onkologines ligas“, - skalbia  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Ar turime tikrų lietuviškų produktų?

Aišku, taip. Sakykime, garantuotų tradicinių žemės ūkio ir maisto produktų specifinės savybės yra sąlygojamos žmonių gebėjimo gaminti produktą iš tradicinių žaliavų tradiciniu, iš kartos į kartą perduodamu, ne mažiau kaip 25 metus nepakitusiu, būdu. Mėsos gaminys „Skilandis“ įregistruotas į ES tradicinių gaminių registrą prieš porą metų. Tai pirmasis produktas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse, kurio tradiciškumas pripažintas ES lygiu. Jam suteikta teisė naudotis ES ženklu su nuoroda „Garantuotas tradicinis gaminys“. Populiariausioje – ekologiškų žemės ūkio produktų gamyboje – išvis nenaudojamos mineralinės trąšos, augalų apsaugai naudojamos tik biologinės, palankios aplinkai augalų apsaugos priemonės, parenkamos vietinės augalų ir gyvulių veislės ir siekiama taikyti uždarą gamybos ciklą ūkyje (pašarų ir maistui skirtų gyvulių užauginimas ekologinėmis sąlygomis). Tokių ūkių pernai sertifikuota per 2,5 tūkst. Įskaitant ir žuvininkystės plotus, ekologinių ūkių žemės ūkio naudmenų priskaičiuota apie 158 tūkst. ha.

Ką valgyti, yra ne retorinis klausimas. Į jį atsakome vos ne kasdien.

Dr. Vytautas Valevičius