Lietuvos sveikatos apsaugos institucijos parengė planą tam atvejui, jeigu į Lietuvą atvyktų Ebolos virusu (hemoragine karštine) susirgusių asmenų.
Viliasi, jog Lietuvą aplenks
Ketvirtadienį Vilniaus infekcinių ligų ligoninėje buvo surengtas Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis. Po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas išreiškė viltį, kad Ebolos virusas Lietuvą aplenks, ir sakė, kad tokiai vilčiai yra pagrindo.
Nors vienas kitas sergantis žmogus pasiekia Vakarų Europą, mes neturime tiesioginių lėktuvų skrydžių iš Vakarų Afrikos valstybių, o Europos oro uostuose jau vykdoma tam tikra atvykstančių keleivių stebėsena.
Įrengtas boksas
Tačiau kaip viskas vyktų praktiškai, jeigu į Lietuvą vis dėlto patektų Ebolos virusu užsikrėtęs žmogus? Pirmiausia atskridusį lėktuvą pilotas privalėtų nutupdyti būtent Vilniaus oro uoste. Taip yra nustatyta tarptautinėse taisyklėse ir aviacijos administratoriai turėtų jas vykdyti. Vilniaus oro uostas yra pasirengęs izoliuoti tokį lėktuvą ir juo atskrendantį ligonį. Oro uoste šį asmenį turėtų pasitikti greitosios pagalbos darbuotojai ir atvežti į Žvėryne esančią Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialą Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę.
Toliau, kalbant apie problemas, galinčias kilti pačiai ligoninei, buvo pažymėta, jog reikia daugiau individualios apsaugos priemonių. Šiuo metu yra įrengtas vienas boksas, bet norima įsirengti dar du, nusipirkti papildomos įrangos, neštuvų ir būti pasirengus visiems atvejams, nes ne vien Ebolos virusas yra grėsmingas.
Infekcinių ligų ligoninės direktorius Arvydas Šilys pripažino, kad ligoninei Ebolos virusu užsikrėtęs asmuo būtų didžiulis iššūkis, tačiau daroma viskas, kad ligonis čia būtų tinkamai izoliuotas ir gydomas. Svarbiausia užduotis ligoninei – kaip apsaugoti čia dirbantį personalą.
Detalus veiksmų planas
Direktorius A. Šilys trumpai išdėstė detalų planą, kaip būtų elgiamasi atvykus ligoniui. Jis būtų guldomas tiesiai į specialų boksą, aplenkiant priėmimo skyrių.
Boksas susideda iš trijų mažų kambariukų ir atitinka visus reikalavimus: jame yra plaučių ventiliatorius, defibriliatorius, matavimo įranga. Iš karto po to pastatas, kuriame yra tas boksas, bus ištuštintas, jame liks tik ligonis ir jį gydantis personalas. Pasak ligoninės direktoriaus, tai gal tai šiek tiek ir perteklinis sprendimas, bet norima kuo geriau apsaugoti savo darbuotojus.
Toliau, pasak A. Šilio, apie 5-6 dieną, kai, tikėtina, ligoniui pablogės, antrame pastato aukšte bus visiškai atlaisvinta trijų lovų reanimacinė palata. Ji bus tuščia jau trys valandos po ligonio atvykimo į ligoninę. Kartu yra numatyta, kur tuo metu bus perkeliami kiti ligoniai. Pastate, apie kurį kalbama, gali būti 30 ligonių, todėl bus sprendžiama, ką galima išrašyti iš ligoninės, ką galima čia pat vietoje perkelti į kitas patalpas.
Jeigu ligonis atvyktų ne iš oro uosto, o pavyzdžiui, iš poliklinikos, viskas turėtų vykti pagal tą pačią schemą, t. y. kviečiamas greitosios pagalbos automobilis ir žmogus vežamas į tą pačią ligoninę.
Mokomas personalas
Šiuo metu vyksta personalo mokymai, kaip tinkamai apsivilkti ir dėvėti apsauginius kostiumus, kaip imti mėginius. Individualių apsaugos priemonių ligoninei reikėtų šiek tiek daugiau, dabar jų turima maždaug trims dienoms. Viceministras E. Mačiūnas pridūrė, kad Lietuva turi tam tikrą medicininį rezervą, iš kurio būtų tiekiamos papildomos apsaugos priemonės ir reikiama įranga po tų pirmųjų trijų dienų.
Viena iš galimų problemų buvo įvardyta personalo klaidos, galinčios turėti lemtingų padarinių. Buvo išnagrinėtas Ispanijos atvejis, kai slaugė po kontakto su ligoniu netinkamai nusivilko apsauginius drabužius ir dėl to užsikrėtė Ebolos virusu. Buvo pabrėžta, kad dirbant su šiuo virusu, visos apsauginės priemonės privalo būti vienkartinės, po kontakto su virusu nusivelkamos tam tikra tvarka, o po naudojimo sunaikinamos. Daugkartines priemones būtų sunku tinkamai dezinfekuoti.
Kita problema – darbo užmokestis slaugytojams, kurie turės dirbti su pavojingais ligoniais. A. Šilys sakė, kad, kylant panikai dėl viruso, niekas nenorės rizikuoti savo gyvybe, todėl įprastinio atlyginimo neužteks, reiks mokėti papildomai, šis klausimas bus sprendžiamas derybų būdu.
Gydymas simptominis
Paklaustas, kaip, kokiais būdais bus gydomi Ebolos hemoragine karštine sergantys ligoniai, A. Šilys sakė, kad vaistų nėra, taigi gydymas būtų simptominis, t. y. gyvybinių funkcijų palaikymas. Būklei blogėjant – prasidėjus vėmimui, viduriavimui, esant aukštai temperatūrai – būtų taikomas gausus skysčių pylimas į kūną, t. y. lašelinės. Yra sukurti eksperimentiniai vaistai, bet Lietuvoje jų nėra, juos turi tik JAV ir eksperimento būdu gydo savo pacientus. Ir kol kas nėra patvirtinta, ar jie tikrai efektyvūs. Kita vertus, išgyvenamumas siekia 10 proc. ir daug kas priklauso nuo laiku nustatytos diagnozės, nuo individualaus organizmo atsparumo.
Kiek kainuotų vieno tokio ligonio gydymas? A. Šilys sakė, kad to nėra ir negali būti apskaičiuota. „Mes esame paskaičiavę, kiek žmonių turės dirbti – tai mažiausiai keturi žmonės prie vieno ligonio, – sakė jis. – Ir tas personalas, kuris dirbs prie ligonio inkubacinio periodo laikotarpiu, negalės išeiti iš stacionaro patalpų. Tai gali trukti iki 21 dienos. Todėl pastatas, kaip minėta, bus ištuštintas dar ir dėl to, kad ten būtų galima apgyvendinti personalą“.