Legioneliozės protrūkis Ispanijos Alikantės provincijoje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Ispanijoje nustatytas legioneliozės protrūkis – užregistruota 13 su kelionėmis susijusių ligos atvejų. Visi atvejai patvirtinti laboratoriniais tyrimais ir susiję su vienu Calpe miesto viešbučiu  Alikantės provincijoje. Tarp susirgusiųjų yra keliautojų iš Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir minėto viešbučio darbuotojų. Susirgimai buvo registruojami 2 mėnesių laikotarpyje – 2011 m. gruodžio - 2012 m. sausio mėnesiais.

Susidarius nepalankiai epideminei situacijai ir nustačius, jog visi atvejai griežtai susiję vietos ir laiko atžvilgiu, vasario 2 d. viešbutis buvo uždarytas. Viešbučio svečiai buvo informuoti apie situaciją ir turėjo galimybę pakeisti gyvenamąją vietą. Be to, visi viešbučio svečiai buvo informuoti apie ligos klinikinius požymius ir kaip elgtis jiems pasireiškus. Po viešbučio uždarymo jame dirbo tik tie asmenys, kurie vykdė legioneliozės kontrolės priemones.

2007 m. šiame viešbutyje legionelioze užsikrėtė 7 asmenys.

Legioneliozė – tai Legionella pneumophila bakterijų sukelta ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais požymiais. Legioneliozei būdingos dvi klinikinės ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, galvos skausmai, pilvo skausmai bei diarėja, pneumonija ir antroji - Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Laikotarpis tarp užsikrėtimo ir pirmųjų ligos požymių pasireiškimo gali  užtrukti nuo 2 iki 10 dienų. Didesnę riziką susirgti turi vyrai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, turintys silpnesnį imunitetą.

Žmogus legionelėmis  užsikrečia  įkvėpdamas aerozolio, kuriame būna ligą sukeliančių bakterijų. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį šia liga neužsikrečiama. Neužsikrečiama ir nuo sergančio žmogaus.

Palankiausia vandens temperatūra legionelėms tarpti ir daugintis yra 20 – 45 laipsniai, žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje legionelės nesidaugina. Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje, taikomoje respiracinėje terapijoje.

Legioneliozės profilaktika - tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, savalaikė ir tinkama ligos diagnostika, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas. Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos, reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus. Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės, susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60 laipsnių, šalto vandens temperatūra neturi siekti 25 laipsnių.

Parengė ULAC  Epidemiologinės priežiūros skyrius