Laimo ligos sukėlėjais užsikrėtusios daugiau nei dešimtadalis erkių

Šių metų gegužės – birželio mėnesiais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atliko erkių stebėjimus Pajūrio regioniniame parke ir Kuršių nerijoje. Stebėjimų metu buvo nustatomas erkių gausumas, rūšys, renkamos erkės jų platinamoms ligoms nustatyti. Surinktos erkės buvo tiriamos Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje dėl užkrėstumo Laimo ligos sukėlėjais (borelijomis) nustatymo.

Ištyrus nustatyta, kad 11,1 proc. erkių buvo užsikrėtusios Laimo ligos sukėlėju. Daugiausia užsikrėtusių erkių aptikta: Kuršių nerijos miško Naglių gamtos rezervate - 29,4 proc.;  Girulių miške prie Labrenciškių – 19 proc.; Pajūrio regioniniame parke,  II Giruliuose – 5,3 proc.; Kuršių nerijoje, Smiltynėje prie II perkėlos – 3,4 proc.

Laimo ligos sukėlėjas neišskirtas tik iš erkių, surinktų Juodkrantėje, Raganų kalne.

Klaipėdos apskrityje paplitusi europinė miškų erkė (Ixodes ricinus). Šios erkės yra pagrindinės erkinio encefalito ir Laimo ligos platintojos.

Praėjusiais metais Klaipėdos apskrityje Laimo liga susirgo 150 žmonių, erkiniu encefalitu – 37 žmonės. Per š.m. I pusmetį Laimo liga susirgo 20, erkiniu encefalitu - 1 žmogus (2010 m. I pusmetį Laimo liga - 27, erkiniu encefalitu – 3 žmonės).

Visiškai išvengti erkių įkandimo sunku, tačiau siūlome laikytis  kai kurių atsargumo priemonių:

- vykstant į gamtą tinkamai apsirengti — dėvėti sandarius, šviesius, ryškius, pasiūtus iš lygaus audinio drabužius, nes ant jų geriau matyti ropojančios erkės;

- naudoti repelentus,  t. y. priemones, kurių sudėtyje esančios lakiosios medžiagos garuodamos atbaido vabzdžius;

- būnant miške nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiogiai ant žolės, reikėtų pasikloti ryškų ir tankų kilimėlį arba turėti kėdutes. Vaikščioti reikėtų takeliais, poilsiui reikėtų pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę;

- grįžus namo atidžiai apžiūrėti kūną, ypač kojas, pažastis, juosmens sritį, kaklą, ausis, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais drabužiais, nes kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda laiko;

- skiepytis. Skiepai — vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė. Skiepytis patariama visiems dirbantiems ir mėgstantiems poilsiauti miške, grybautojams, uogautojams, miškingose vietovėse gyvenantiems žmonėms, keliaujantiems į Austrijos Alpes, Stokholmo archipelagą, Sibiro platybes, Saremo salą ir kt.

Ką daryti aptikus įsisiurbusią erkę?

Aptikus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pincetu ar specialiu erkių išėmikliu suimti jos kūną kiek galima arčiau galvutės ir pašalinti truktelėjus atgal. Jeigu po ranka nėra pinceto, erkę galima mėginti ištraukti nagais. Labai svarbu erkės nespausti ir netraiškyti, nes užkratas gali patekti į žaizdą.

Negalima tepti erkės riebalais, aliejumi, spiritu ar kitomis „naminėmis“ priemonėmis, kadangi šios medžiagos skatina erkę gaminti daugiau seilių, sukelia vėmimą ir užkratas greičiau patenka į žaizdą.

Ištraukus erkę jos įkandimo vietą nuplauti vandeniu su muilu ar patepti dezinfekuojančia medžiaga.

Jeigu negalite pats ištraukti erkės ar odoje liko erkės kūno dalis, pažeistos vietos nedraskykite (organizmas pats pašalins svetimkūnį) arba kreipkitės į gydytoją;

Jei po 1 – 2 savaičių įkandimo vietoje atsirado paraudimas, jis plečiasi ar pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Rūta  Ščerbavičienė,

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus

vedėjos pavaduotoja