Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių 1-os stadijos vėžiu, visiškai išgydomos.
Programinės patikros lėšos neišnaudojamos
Remiantis įvairių šalių duomenimis (Suomijos, Švedijos, Kanados, JAV ir kt.), įdiegus prevencinę programą mirtingumas nuo krūties vėžio per 5 metus sumažėjo apie 30 proc. Tam, kad programa pasiektų tikslą, per 5 metus turi būti ištirta ne mažiau kaip 60 proc. tikslinės populiacijos.
Lietuvoje krūties piktybinių navikų prevencinė programa vykdoma nuo 2005 metų ir yra skirta moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Kas dvejus metus krūtys peršviečiamos rentgeno spinduliais – atliekama mamografija. Šiuo tyrimu galima aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas. Mamogramos padeda rasti neapčiuopiamus, tik rentgenologinio tyrimo metu matomus piktybinio tipo darinius, būdingus vėžio pradžiai.
Nepaisant to, kad visame pasaulyje tai yra rutininis tyrimas, kuris nuolat tobulinamas, Lietuvoje programinės lėšos (tyrimas draustoms moterims nemokamas) jam daug metų nėra išnaudojamos, o ištirtos populiacijos skaičius nesiekia standartų.
Naujas požiūris į krūties vėžio patikrą
Remdamasi naujausių klinikinių tyrimų duomenimis, JAMA (Journal of American Medical Association) šių metų pavasarį paskelbė, kad didelės krūties vėžio rizikos atvejais įprasta patikra moterims turi būti papildyta kitais tyrimo metodais, padidinančiais rezultatų patikimumą. Tankus krūties liaukos audinys ne tik predisponuoja krūties vėžio vystymąsį, bet ir apsunkina mamogramų vertinimą.
Didelės rizikos grupei buvo priskiriamos moterys, kurių krūties liaukos audinys pasižymi dideliu tankiu, ir moterys, turinčios mažiausiai vieną papildomą rizikos faktorių krūties vėžiui: šeimyninę anamnezę, neįprastus krūties biopsijos duomenis, spindulinį krūtinės ląstos gydymą, taikytą dėl kitų priežasčių, ar identifikuotus krūties vėžio genus. Didelę riziką sirgti krūties vėžiu, tyrėjų teigimu, turi apie 1-2 proc. visų moterų. Apie 40 proc. jų yra moterys iki 50 metų ir 30 proc. - per 50 metų.
Studijos metu (per trejus metus ištirtos 7473 moterys) krūties vėžio patikrai buvo taikoma mamografija, ultragarsinis krūtų tyrimas (UG) bei magnetinis rezonansas (MR). Rasta 111 krūties vėžio atvejų: 33 jų buvo nustatyti tik su mamogramos pagalba, 32 - vien tik su UG pagalba, dar 26 - taikant abu metodus kartu. 9 krūties vėžio atvejai diagnozuoti MR ir jau po to, kai kitais metodais buvo konstatuota - norma. 11 atvejų krūties vėžys nebuvo diagnozuotas nė vienu iš metodų ir identifikuotas tik tada, kai tapo apčiuopiamas.
Tyrimas parodė, kad patikrai naudojant papildomus tyrimo metodus: UG ir MR, diagnozuojamų krūties vėžio atvejų tarp didelės rizikos moterų daugėja. Rutiniškai patikrai taikomą mamogramą patikslinus UG tyrimu buvo papildomai nustatyta 4,3 vėžio atvejų 1000 tirtų moterų, MR- papildomai 14,7 vėžio atvejų. Nepaisant to, kad taikant papildomus labai jautrius tyrimo metodus krūties vėžio patikrai daugiau nustatoma vėžio atvejų, neišvengiamai susiduriama su „pseudopozityviais“ rezultatais ir visomis su tuo susijusiomis problemomis. Tačiau bet kokiu atveju išlošiama laiko, kuris itin svarbus vėžio identifikavimui dar prieš išplintant jam į sritinius limfmazgius, kas turi esminę reikšmę gydymo ir kokybiško gyvenimo prognozėms.
Todėl tyrėjai rekomenduoja visais didelės rizikos atvejais patikrai neapsiriboti vien mamograma.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Berg WA, et al "Detection of breast cancer with addition of annual screening ultrasound or a single screening MRI to mammography in women with elevated breast cancer risk" JAMA 2012; 307: 1394-1404.