Kraujo donorystė – puikus būdas padaryti gera!
Sausio 20 dieną po ilgų planavimų Palangos senojoje gimnazijoje pagaliau apsilankė Nacionalinis kraujo centras.
Nors mokykloje pakabinti skelbimai skelbė, jog donorai bus priimami tik nuo 10 valandos, prie durų žmonių eilė rikiavosi jau nuo pusės dešimtos ryto. Keli smalsuoliai nekantraudami pradėjo kaišioti galvas į mažąją salę.
Aš pati buvau Nacionalinio kraujo centro padėjėja ir dirbau visus darbus, kuriuos man paliepdavo: išdalinau anketas būsimiems donorams, išviriau kavos, arbatos. Kai atsirasdavo laisva minutė, stebėjau daktarų darbą. Daugiausiai laiko praleidau ten, kur būsimiems donorams buvo duodami maišeliai kraujui, o neatlygintiniems - dalinamos dovanos.
Neatlyginti donorai - tie donorai, kurie kraują duoda savanoriškai, neprašydami atlygio. Už tai jie galėjo pasirinkti vieną iš Nacionalinio kraujo centro dovanojamų dovanų (raktų pakabuką, nuotraukų laikiklį, diskų laikiklį, marškinėlius). O tie, kurie kraują davė pirmą kartą, dar gavo tai liudijančius pažymėjimus. Tie, kurie darydami gerą darbą dar norėjo ir pasipelnyti, gavo 40 litų. Juk neblogai savaitgalio pradžioje jaunimui prisidurti papildomų pinigų?
Nors buvo tikėtasi surinkti apie 20 donorų ir užtrukti tik kelias valandas, sulaukėme netgi 36-ių ir užtrukome šešias valandas!
Buvo smagu stebėti, kaip vyrai–galiūnai didvyriškai sėdėjo minkštuose ir patogiuose krėsluose bei gyrėsi, kad nuo šiol tapo donorai! Merginos, žinoma, nenusileido vaikinams ir taip pat tvirtai laikėsi. Netgi buvo keista, jog iš 36 žmonių visi išėjo „savomis kojomis“: nė vieno nereikėjo gaivinti ar suteikti skubiąją pagalbą.
Gimnazistų įspūdžiai – nepakartojami!
Kristina Mikulskytė
Palangos senosios gimnazijos žurnalistė
