Kovoje su gimdos kaklelio vėžiu būtinas naujas požiūris į prevencinės programos įgyvendinimą

Europos gimdos kaklelio vėžio asociacija (ECCA) sausio pabaigoje minėdama gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę, kartu su šios asociacijos nare, Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija (LIDPA) siekia atkreipti dėmesį į gimdos kaklelio vėžį ir priminti, kad šios sunkios ligos galima išvengti. Lietuvos sergamumo gimdos kaklelio vėžiu statistika nėra džiuginanti.

Reklama

Kovoje su gimdos kaklelio vėžiu būtinas naujas požiūris į prevencinės programos įgyvendinimą.

Minėdami gimdos kaklelio prevencinės programos dešimtmetį galime pasidžiaugti, kad mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau šie rodikliai vis vien tebėra vieni didžiausių Europoje. Statistika taip pat byloja, kad pagal prevencinę programą išsitiria tik apie 50 proc. šalies moterų.

Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA prisijungdama prie ECCA iniciatyvos ir projekto „Išminties perlas“, kviečia sunerimti Lietuvos medikus, politikus, moteris bei ragina atsakingai įvertinti esamą padėtį bei skatina susivienyti aktyviems pokyčiams, nes problema – ne tik moterų nesąmoningumas ir nenoras rūpintis savo sveikata.

Įrodyta, kad 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia virusai, kurie dažniausiai plinta lytiniu keliu. Pagrindinė priežastis, dėl kurios tiek daug moterų suserga gimdos kaklelio vėžiu, – paplitęs didelės rizikos žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir tinkamos bei veiksmingos prevencijos stoka.

Pasak LIDPA valdybos pirmininko A. Povilaičio, moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio – svarbiausias rodiklis, pasakantis, kiek efektyviai dirbame šioje srityje ir kaip efektyviai veikia mūsų nacionalinė patikros programa.

Lietuvos nacionalinė gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa 25-60 metų moterims siūlo nemokamai atlikti paprastą gimdos kaklelio onkocitologinį tepinėlį (PAP). Tačiau patys medikai pripažįsta, kad šis tyrimas nėra tikslus. Klasikinės citologijos metodu pasiekiamas tik apie 55 proc. gimdos kaklelio pakitimų (CIN2+) nustatymo jautrumas. Šiuo metodu galima nustatyti ir pamatyti tik ląstelių pakitimus, kai liga dažnai jau būna pažengusi.

Situacija vargiai pasikeis, kol į valstybės finansuojamas nacionalines programas neįtrauksime gerokai informatyvesnių bei tikslesnių diagnostikos metodų: aukštos rizikos žmogaus papilomos virusų (ŽPV) nustatymo ar skystosios citologijos tyrimų.

Pasak A. Povilaičio, Europoje per 10 mūsų nacionalinės programos metų gimdos kaklelio vėžio nustatymo technologijos smarkiai pajudėjo į priekį. Atsirado ne tik daugybė tikslesnių ištyrimo, bet ir efektyvesnių prevencijos priemonių. Ne viena Europos valstybė jau suprato tikslesnės diagnostikos svarbą išsaugant moters gyvybę bei jos sveikatą ir į valstybės finansuojamas nacionalines programas įtraukė pažangius diagnostinius metodus.

Tiesa, Lietuvoje taip pat galima pasinaudoti moderniausiais diagnostikos metodais, tik už šiuos tyrimus turi susimokėti pačios moterys.

Mes privalome įvertinti prevencinės programos efektyvumą, sudėlioti jos prioritetus. Turime įvertinti, kaip dažnai moterys pasirenka tikslesnius nei valstybės finansuojami diagnostikos metodus.

Tikimės, kad politikai, atsakingi už moterų sveikatą, teiks pirmenybę  Lietuvos gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos veiksmingumo įvertinimui.

Taip pat politikai ir medikai turėtų atkreipti dėmesį į valstybės finansuojamos edukacinės programos efektyvumą. Manome, kad  būtina perimti gerąją Europos šalių praktiką ir šioje srityje. Europos šalyse seniai veikia efektyvios edukacines programos bei informavimo priemonės, kurios motyvuoja moteris reguliariai atvykti gimdos kaklelio vėžio patikrai.

Apie LIDPA

Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA įsteigta 2013 m. kovo mėnesį. LIDPA yra Europos kepenų ligų asociacijos (ELPA) ir Pasaulinio Hepatito Aljanso (WHA) balsavimo teisę turinti narė. 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus rotušėje kartu su Lietuvos infektologų draugija ir Lietuvos gastroenterologų draugija organizavo apvalaus stalo diskusiją: „Virusinių hepatitų diagnostikos ir gydymo prieinamumas Lietuvoje: situacijos analizė ir iššūkiai“. Diskusijoje dalyvavo medikai ir ekspertai iš visos Lietuvos, politikai, asociacijų atstovai. LIDPA kartu su Kauno klinikų kraujo centru aktyviai dirba skatinant ir propoguojant neatlygintiną donorytę. 2013 m. liepos mėn. Vilniaus katedros aikštėje, minint pasaulinę hepatito dieną organizavo pasaulinę akciją „Nieko blogo nematau, nieko blogo nesakau, nieko blogo negirdžiu“. Šioje akcijoje dalyvavo 67 pasaulio valstybės. Šia akcija buvo siekiama atkreipti dėmesį į didėjantį virusinių hepatitų sergamumą Lietuvoje ir pasiekti Gineso rekordą.

Artūras Povilaitis,

Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija LIDPA