Kovo 8-oji - Pasaulinė inkstų diena

Kovo 8-ąją jau septintą kartą pasaulis mini Pasaulinę inkstų dieną.

Visame pasaulyje gydytojai nefrologai („inkstų daktarai“), inkstų ligomis sergančių pacientų organizacijos ir sveikatos politikos rengia įvairiausias akcijas, siekiančias atkreipti dėmesį į inkstus.

 Šie gyvybiškai svarbūs organai vis dar nesulaukia deramo dėmesio. „Gyvybiškai svarbūs“ reiškia, kad be inkstų negalima gyventi.

Tačiau, kas tie inkstai ir kuo jie svarbūs? Ką jie veikia mūsų organizme? Kiek jų yra? Kokios jie formos, dydžio?

 Nors inkstų ligomis serga 40 mln. Europos gyventojų, tačiau tik 5 proc. jų žino, kas tie inkstai ir kam jie reikalingi.

 Inkstai – gyvybiškai svarbus organas. Mes kasdien valgome ir geriame nesusimąstydami, kad mūsų nedideli, vos po 200 g sveriantys inkstai dieną naktį tyliai švarina mūsų organizmą, pašalindami iš jo nuodingas medžiagas, skysčių ir druskų perteklių.

Per parą inkstai išvalo apie 200 l kraujo. Žmogus vidutiniškai turi 5 l kraujo, vadinasi, inkstai kasdien jį prafiltruoja net 40 kartų.

 Inkstai padeda reguliuoti kraujo spaudimą, susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams ir net išlaikyti sveikus kaulus.

 Kas atsitinka, kai inkstai sustreikuoja?

 Visų pirma, nebepašalinamos nuodingos medžiagos, žmogaus organizmas jomis užteršiamas. Toks žmogus yra nuolat pavargęs, netenka apetito, jaučia silpnumą ir pykinimą.

Vėliau sutrinka skysčių pašalinimas, jie kaupiasi sukeldami tinimus.

Jei inkstai visiškai nustoja veikti, ir žmogus nebeturi nė lašo šlapimo, jis tampa visiškai priklausomas nuo kraujo valymo (dializės) aparato. Tuomet kas antrą dieną tenka lankytis gydymo įstaigoje, kur žmogus 4 val. pajungiamas prie kraujo valymo aparato.

Tačiau didžiulis aparatas nesugeba visiškai pakeisti nedidelių inkstų darbo. Net ir atliekant dializės procedūras, reikia laikytis itin griežtos dietos – kasdien galima išgerti ne daugiau 500 ml skysčių, draudžiama valgyti daugelį vaisių ir daržovių. Vienintelė išeitis tokiam žmogui sugrįžti į visavertį gyvenimą – inksto persodinimo operacija.

 Ir šiuometinės inkstų dienos šūkis – „Inkstai naujam gyvenimui“. Šiuo šūkiu visi kviečiami susimąstyti apie organų donorystę, nes kaip jau minėta – tik persodinus inkstą žmogus gali grįžti į visavertį gyvenimą, nepriklausomą nuo dializės aparato.

 Lietuvoje kraujo valymo procedūros (dializės) atliekamos maždaug 1400 žmonių. Su persodintu inkstu gyvena 610 žmonių.

Sergančiųjų lėtinėmis inkstų ligomis kasmet daugėja – per pastaruosius 10–15 metų šis skaičius padvigubėjo.

Kiekvienais metais Lietuvoje atsiranda apie 100 žmonių, kurių savi inkstai nustoja veikti.

 Kodėl man tai turi rūpėti?

 Daugelis įsivaizduoja, kad nepagydomos ligos ištinka tik kitus, kurie ir taip turi rimtų sveikatos problemų. Inkstų pažeidimas, kuris vėliau išsivysto į inkstų nepakankamumą, neretai atsiranda po persirgto gripo ar peršalimo. Inkstams taip pat gali pakenkti apsinuodijimas vaistais (ypatingai nuskausminančiais), grybais, alkoholiniais gėrimais.

 Inkstų ligos labai dažnai užklumpa netikėtai, nes praktiškai neturi jokių simptomų. Būna, kad žmogui atrodo, jog jis tik pervargo, neišsimiegojo, galvoja, kad nueis pas

gydytojus, pailsės, pagers vitaminų ir toliau gyvens kaip gyvenęs. O patekęs pas gydytojus sužino, kad inkstai nebeveikia, ir vienintelė galimybė gyventi – dializės procedūros ir inksto persodinimo operacija...

 Nefrologai sako, kad inkstų veiklos sutrikimų Lietuvoje turi kas dešimtas žmogus. Pasaulyje tokių žmonių yra daugiau nei 500 milijonų. Ypatingai didelę riziką susirgti inkstų ligomis turi rūkantieji, kenčiantys nuo padidėjusio kraujospūdžio, turintys viršsvorį, sergantys cukriniu diabetu, vyresni nei 50 metų amžiaus, tie, kurių giminėje yra sergančiųjų inkstų ligomis.

Kaip saugoti inkstus?

 Profesorius Balys Dainys, vienas iš inkstų persodinimo operacijų pradininkų, sako, kad labai svarbu išgerti ne mažiau nei 2-3 litrus skysčių per parą. Iš karto norime įspėti, kad „neužskaitomas“ ne tik alus, bet ir kava. Gerti reikia negazuotą vandenį, įvairių žolelių arbatas (lietuviams patariamos ramunėlių, medetkų ir kitų Lietuvoje plačiai vartojamų vaistažolių arbatos), daržovių ir vaisių sultis. Ypatingai inkstams „patinka“ spanguolių sultys.

 Inkstams taip pat labai kenkia valgomoji druska.

Mokslininkai atliko tyrimus su gyvūnais, ir šie tyrimai parodė, kad net esant sutrikusiai inkstų veiklai, sumažinus druskos kiekį jų maisto racione, inkstų darbas pagerėja. Druska kelia kraujospūdį, trukdo pasišalinti skysčiams, o tai apsunkina inkstų darbą.

 Ką dar svarbu žinoti norint turėti sveikus inkstus? Pasirodo, kas dieną reiktų skirti bent pusvalandį mankštai. Daugelis sportuojančių sako, kad pasitreniravę jie jaučiasi žvalesni, darbingesni. Tačiau turbūt retas žino, kad mankšta taip pat padeda mažinti kraujospūdį – vieną pagrindinių „peilių“ inkstams. Reguliari mankšta stiprina širdį, kuri lengviau išstumia kraują į kraujagysles, dėl to mažėja kraujagyslių sienelių pasipriešinimas ir kraujo spaudimas.

 O ar galima „prarūkyti“ inkstus? Taip, rūkymas labai žalingas ne tik plaučiams, bet ir inkstams. Nustatyta, kad rūkantieji turi 38 proc. didesnę inkstų vėžio išsivystymo riziką nei niekada nerūkę žmonės. Metus rūkyti, ši rizika sumažėja. Taip pat žinoma, kad rūkymas skatina jau pažeistų inkstų funkcijos blogėjimą. Tokie inkstai greičiau visiškai nustoja veikti. Rūkymas didina ir kraujo spaudimą, o aukštas kraujospūdis, kaip jau minėta, labai kenkia inkstams ir kitiems organams. 

 Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 650 naujų inkstų vėžio atvejų. Inkstų vėžį galinčios sukelti priežastys labai panašios į sukeliančias inkstų nepakankamumą: ilgas nuskausminamųjų vaistų vartojimas, cheminės medžiagos, rizikos grupėje yra žmonės, kurie sergantys cukralige, nutukimu. Pastebima ir paveldimumo rizika. Tačiau kaip ir daugelis kitų vėžių, inkstų vėžys gali atsirasti ir be pasveriamos priežasties.

Ankstyvesnėse stadijose, kai liga dar neišplitusi, galima atlikti operaciją, taikoma spindulinė terapija. Tačiau apie 25 proc. pacientų jau būna su 4 stadijos inkstų vėžiu.

Inkstų vėžio neveikia chemoterapija, tačiau jį galima gydyti biologiniais vaistais. Deja, ne visoms ligos formoms šis gydymas apmokamas.

Taikant gydymą ligą galima pažaboti, nutolinti jos progresavimą, žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą, tiesiog jam reikia karts nuo karto pasitikrinti ar liga neatsinaujina. Kitiems, galbūt reikia gerti vaistus. Ir Lietuvoje yra žmogus, kuris sirgdamas 4 stadijos inkstų vėžiu (o tai reiškia, kad vėžys labai išplitęs ir į kitus organus), vaistų ir teisingo gydymo dėka jau ketverius metus gyvena pilnavertį gyvenimą.

Esantieji rizikos grupėje gali dažniau tikrintis, kad liga būtų aptinkama anksčiau. Iš kitos pusės, likimui davus išbandymą ne visada žmogaus galioje jį pakeisti.

Tokiu atveju gali padėti pacientų organizacija, jungianti tokiomis pačiomis ligomis sergančius žmones, teikianti jiems psichologinę pagalbą, sudaranti galimybę mokytis vieniems iš kitų.

 Svarbu:

Diagnozuoti inkstų ligas gali paprasti ir nebrangūs tyrimai:

•          Šlapimo tyrimas (ar yra baltymo)

•          Kreatinino rodiklis kraujyje (rodo, ar inkstai pašalina nuodingas medžiagas)

•          Inkstų echoskopija

 Kaip galiu išsaugoti inkstus?

Tyrimais įrodyta, kad anksti diagnozavus lėtinę inkstų ligą ir pradėjus inkstus tausojantį gydymą (dieta, režimas, kraujospūdžio kontrolė ir kt.) galima sulėtinti inkstų nepakankamumo progresavimą ir sumažinti širdies – kraujagyslių ligų riziką.

Ką daryti:

•          Išgerti ne mažiau nei 2–3 litrus skysčių per parą

•          Kas dieną skirti bent pusvalandį mankštai

•          Sumažinti druskos kiekį

•          Nerūkyti

www.donoras.lt