Sekmadienis, 2023.03.26
Reklama

Kontraceptinių preparatų sukeliama venų trombozės rizika gali būti nustatoma lengviau

2012-06-19 00:02:28

Jau seniai žinoma, kad hormoniniai kontraceptiniai preparatai padidina venų trombozės riziką. Viena pagrindinių problemų kasdienėje praktikoje iki šiol buvo tikslus trombozės rizikos padidėjimas konkrečiai pacientei – rizikos laipsniui nustatyti kartais buvo matuojamas proteino C - vieno iš daugelio natūralios organizmo antikoaguliacinės (krešėjimo sistemą inaktyvuojančios) sistemos baltymų - plazmos aktyvumas, tačiau šis tyrimas gana sudėtingas ir palyginti brangus.

Ligita Malciūtė. Redakcijos archyvo nuotr.

Tyrimas galėtų būti atliekamas rutiniškai

Nyderlandų mokslininkai nustatė paprastai išmatuojamą laboratorinį rodiklį, kuris patikimai parodo rizikos laipsnį. Tyrime dalyvavo 262 moterys, naudojančios įvairių rūšių hormoninius kontraceptikus. Visoms tyrimo dalyvėms buvo reguliariai nustatomas jau minėtas proteino C aktyvumas (nAPCsr) ir tam tikro baltymo - lytinius hormonus surišančio globulino (SHBG) -koncentracija. Tyrimo rezultatai parodė, jog didesnę riziką turinčių hormoninių kontraceptikų (desogestrelio, ciproterono acetato, drospirenono) vartojusioms moterims buvo nustatyta kur kas didesnė lytinius hormonus surišančio globulino koncentracija. Iš ankstesnių duomenų žinoma, jog levonorgestrelio sukeliamos trombozės rizika mažesnė, šį hormoną vartojusioms moterims rastas atitinkamai mažesnis SHBG kiekis. Nustatytas aiškus proporcingas ryšys tarp proteino C aktyvumo ir SHBG koncentracijos.

Tyrėjų nuomone, SHBG koncentracijos nustatymas yra paprastas ir pigus tyrimas, patikimai parodantis hormoninių kontraceptikų sukeliamos trombozės riziką ir galėtų būti atliekamas rutiniškai.

Rezultatai įdomūs ir daug žadantys

„Tyrimo rezultatai įdomūs ir daug žadantys, nes jau senokai ieškoma patikimo žymens, kuris galėtų padėti įvertinti trombozės riziką moterims, vartojančioms kontraceptikus. Galbūt po papildomų tyrimų būtent šis žymuo bus patikimas rodiklis“, - sakė gydytoja hematologė Ligita Malciūtė, vadovaujanti Jūrininkų ligoninės Onkohematologijos skyriui.

Ji  „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog venų trombozės rizika, vartojant kontraceptikus, vidutiniškai padidėja iki 4-5 kartų.

„Trombozės riziką taip pat didina vyresnis amžius, traumos ir ilgalaikės imobilizacijos, ilgalaikis nejudrumas, stovimas darbas, piktybiniai navikai, nutukimas, hipertenzija, moteriška lytis ir nėštumas, rūkymas, įgimti ar įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai, kai kurios ligos ir dar daug kitų faktorių“, -  paaiškino ji.

Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų šalių trombozės rizikos tyrimai pacientėms, vartojančioms kontraceptikus, rutiniškai neatliekami. L. Malciūtės nuomone, moterys tik turėtų būti supažindinamos su trombozės rizika – tai turėtų padaryti kontraceptiką skiriantis ginekologas.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Raps, M., Helmerhorst, F., Fleischer, K., Thomassen, S., Rosendaal, F., Rosing, J., Ballieux, B. and Van Vliet, H. (2012), Sex hormone-binding globulin as a marker for the thrombotic risk of hormonal contraceptives. Journal of Thrombosis and Haemostasis, 10: 992–997. doi: 10.1111/j.1538-7836.2012.04720.x

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
B grupės vitaminai: ar žinote kiekvieno iš jų skirtumus ir poveikį?
Dauguma gali būti susipažinę, kad B grupės vitaminai yra atsakingi už mūsų nervų sistemos palaikymą. Tačiau vertėtų ne...
Pakartotinai skelbiamas Klaipėdos universiteto ligoninės vadovo konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo pareigoms eiti. Vado...
Tuberkuliozė yra išgydoma, jei laikomasi gydymo režimo
Pagrindinė tuberkuliozės gydymo problema – nutrauktas gydymas ir dėl to besivystanti vaistams atspari liga. Tuberk...
Oro drėkintuvai: ar jums reikia drėkintuvo namuose?
Per dieną įkvepiame daugiau nei 14 000 litrų oro. Palyginkime: dauguma žmonių kasdien išgeria tik apie du litrus vandens...
Kur pirkti dantų irigatorius?
Jeigu norite, kad jūsų šypsena būtų graži – tuomet pirmiausia ji turi būti sveika. Daugeliui atrodo, kad sveiki be...
DIENOS KLAUSIMAS
Ar skiepysitės nuo erkinio encefalito?
Taip
Ne
Dar neapsisprendžiau
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų