Konfliktai ir Karen Horney neurozių teorija

Kitaip nei gyvūnai, žmogus turi sugebėjimą rinktis, apsispręsti, ir tai yra tiek žmogaus privilegija, tiek ir našta.

Reklama

Mums dažnai tenka pasirinkti tarp troškimų, kurie veda priešingomis kryptimis. Pavyzdžiui, mes galime norėti vienatvės, bet taip pat norėti draugijos; galime norėti studijuoti mediciną ir tuo pat metu pažinti muzikos meno paslaptis.

Gali rastis ir norų bei pareigų konfliktas: galime norėti būti su mylimuoju ar mylimąja, kai kam nors, pakliuvusiam į bėdą, reikia mūsų pagalbos.

Mus gali skaldyti troškimas sutarti su kitais žmonėmis ir įsitikinimai, verčiantys išreikšti jų nuomonei prieštaraujantį požiūrį.

Galų gale galime kentėti dėl vertybinių konfliktų. Pavyzdžiui, karo metu galime jausti pareigą imtis pavojingos užduoties, bet taip pat jausti pareigą savo šeimai.

Tokių konfliktų rūšį, mastą ir intensyvumą daugiausia nulemia civilizacija, kurioje gyvename. Jei civilizacija stabili ir saistoma tradicijų, galimybės rinktis būna ribotos, o galimų individualių konfliktų sfera siaura, nors net ir tokiais atvejais jų netrūksta.

Tačiau jei civilizacija yra sparčiai besikeičianti, kai itin prieštaringos vertybės ir skirtingi gyvenimo būdai egzistuoja vieni šalia kitų, individui tenka daryti ir sunkius pasirinkimus.

Nematomi konfliktai

Dauguma žmonių tiesiog plaukia pasroviui ir leidžia save valdyti atsitiktinumams. Jie nesupranta, kodėl elgiasi vienaip ar kitaip. Daro kompromisus patys to nesuvokdami. Įsipainioja į konfliktus, patys to nežinodami.

Turime suvokti, ko norime ir, dar svarbiau – ką jaučiame. Ar mums tikrai patinka tas žmogus, ar mes manome, kad patinka, nes jis turėtų mums patikti?

Tai, kad konfliktuojame su aplinkiniais, dar nereiškia, kad esame neurotikai. Anksčiau ar vėliau dėl savo troškimų, interesų ar įsitikinimų būname pasmerkti susikirsti su šalia mūsų esančiais žmonėmis. Konfliktai su aplinkiniais įprastas dalykas, lygiai taip pat ir mūsų vidiniai konfliktai yra sudėtinė žmogaus gyvenimo dalis.

Nors sąmoningas konfliktų išgyvenimas gali sukelti sielvartą, tokia patirtis gali būti neįkainojamas turtas. Kuo dažniau akis į akį susiduriame su savais konfliktais ir ieškome jų sprendimų, tuo daugiau gauname vidinės laisvės ir stiprybės.

Kai konfliktai susiję su esminėmis mūsų gyvenimo problemomis, būna itin sunku su jais susigrumti ir juos išspręsti. Vis dėlto, jei esame pakankamai gyvybingi, nėra jokio pagrindo tikėti, kad tokios problemos neišsprendžiamos.

Neurozė

Sunkumai būna neišmatuojamai didesni, kai žmogus yra neurotikas. Neurotiniai konfliktai gali būti susiję su tomis pačiomis problemomis, kurios glumina normalų žmogų.

Bet koks neurotinio konflikto pavyzdys rodo potraukių konfliktą bei jų nesąmoningą ir kompulsyvią kilmę, o tai visuomet baigiasi negebėjimu išspręsti prieštaravimų.

Normaliuose asmenybės konfliktuose dominuojantys klausimai kur kas mažiau nesuderinami nei neurotinio konflikto atveju. Normalūs konfliktai kyla iš poreikio pasirinkti tarp dviejų skirtingų veikimo būdų, kurie abu nėra kenksmingi asmenybės vientisumui.

Pavaizdavus grafiškai – normalios problemos nedera devyniasdešimties laipsnio ar mažesniu kampu, neurotinės – gali grumtis su plėšančiomis šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampu prieštaromis.

Priežastys

Kiekviena neurozė, kad ir koks būtų jos simptomų paveikslas, yra charakterio neurozė. Tad savo teorinėmis ir terapinėmis pastangomis turėtume siekti geriau pažinti neurotinio charakterio struktūrą.

Norėdami tirti šios problemos šaknis, turime grįžti prie to, ką galima būtų pavadinti pamatiniu nerimu. Turimas omenyje jausmas, kurį patiria izoliuotas ir bejėgis vaikas, atsidūręs potencialiai priešiškame pasaulyje.

Šį vaiko nesaugumo jausmą gali sukelti platus spektras nepalankių aplinkos veiksnių: tiesioginis arba netiesioginis dominavimas, abejingumas, permainingas elgesys, nepakankamas vaiko individualių poreikių paisymas, realaus vadovavimo trūkumas, atsainus požiūris, perdėtas žavėjimais arba jo nebuvimas, nuolatinė šilumos stoka, būtinybė palaikyti kurį nors iš nesutariančių tėvų, per didelė arba per maža atsakomybė, perdėta globa, izoliavimas nuo kitų vaikų, neteisingumas, diskriminavimas, neteisėti pažadai, priešiška atmosfera ir taip toliau.

Freudas pirmasis nurodė, kad neurozės varomoji jėga – kompulsyvūs potraukiai (drives). Freudas tikėjo, kad šie potraukiai nėra susiję vien tik su neurozėmis ir yra būdingi apskritai visiems žmonėms.

Horney nuomone, kompulsyvūs potraukiai yra specifiškai neurotiški; jie randasi iš izoliacijos ir nevilties, baimės, iš priešiškumo jausmų ir atstovauja būdus, kuriais mėginama įveikti pasaulio iššūkius. Kad ir kokie būtų šie jausmai, jais pirmiausia siekiama ne pasitenkinimo, o saugumo; jų kompulsyvus pobūdis nulemtas už jų slypinčio nerimo.

Raida

Neurotinis konfliktas gimsta iš nesuderinamų nuostatų, kurios ir sudaro neurozės šerdį. Neurozės yra žmonių santykių sutrikdymo išraiška ir to sutrikdymo išplėtojimo rezultatas.

Neurotiniai polinkiai stiprina vienas kitą ir kuria konfliktus. Asmuo stulbinamai daug energijos sueikvoja siekdamas „išspręsti“ šiuos konfliktus. Pastebėti keturi pagrindinai tokių mėginimų būdai, raidos fazės.

Pirma. Mėginama prislopinti dalį konflikto ir sukurti sąlygas dominuoti jo priešybei.

Antra. Siekiama „trauktis tolyn nuo žmonių“.

Trečia. Šiuo atveju, vietoj traukimosi nuo kitų, traukiamasi nuo savęs. Žmogaus tikrasis aš jam darosi nerealus, vietoj jo kuriamas idealizuotas aš vaizdas, kuriame konfliktuojančios dalys nebeatrodo kaip konfliktai, o veikiau kaip turtingos asmenybės aspektai. Idealizuotas savęs vaizdinys daro poveikį visai asmenybei ir gali sukelti jos skilimą.

Ketvirta. Siekiama pašalinti skilimą, kartu tai padeda prislopinti ir visus kitus konfliktus per eksternalizaciją. Vidiniai procesai išgyvenami kaip vykstantys išorėje.

Šie keturi „mėginimai spręsti“ sukelia ryškius negatyvius asmenybės pokyčius, bet sykiu nėra vieninteliai. Yra ir kitų, ne tokių reikšmingų strategijų, tokių, pavyzdžiui, kaip despotiškas teisuoliškumas, siekiant užgniaužti vidines abejones; griežta savikontrolė, kuri sudarkytą individą išlaiko vien valios jėga; cinizmas, menkinant visas vertybes eliminuojamas su idealais susijęs neišspręstas konfliktas.

Pamatinį neurotinį konfliktą galima suvokti kaip prieštaringų požiūrių į kitus žmones konfliktą. Apibendrinant, ilgainiui išryškėja trys pagrindinės elgesio linijos: judėti artyn prie žmonių, būti jiems priešišku arba trauktis tolyn nuo jų.

Galų gale tokios nuostatos apima ne tik asmens santykius su kitais žmonėmis, bet ir jo santykį su savimi pačiu ir gyvenimu apskritai.

Kitaip tariant, žmogus neurotiškų nuostatų yra verčiamas: paklusti, kovoti arba atsiriboti nuo kitų ar savęs.

Pagal:

Karen Horney (2012). Mūsų vidiniai konfliktai. Vilnius: Apostrofa. 11-54 p

Edvardas Šidlaukas,

psichika.eu