Konferencijoje – pagarba ir dėmesys akušerėms
Šiaulių arenoje visą pusdienį šurmuliavo Lietuvos akušerių asociacijos Šiaulių krašto akušerių draugijos konferencija „Rodos, ir vargo nebuvo...“, skirta Šiaulių krašto akušerių draugijos 50 metų jubiliejui paminėti. Pilnutėlėje konferencijos salėje – ne tik šiandien kilnų akušerės darbą dirbančios specialistės, bet ir daugelį gyvenimo metų šiai profesijai paaukojusios senjoros, svečiai, buvę ir esami gydymo įstaigų vadovai.
Akušerėms – padėka ir dėmesys
Šiaulių krašto akušerių draugijos pirmininkė Dalė Sungailienė, pradėjusi konferenciją, pažymėjo, jog daug kur spėjančios akušerės rivalančios laiko rasti ne tik sau, bet ir šalia gyvenančioms moterims, vaikams ir būti nuoširdžios, dėmesingos, rūpestingos.
Jai antrino ir Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė Violeta Staniulevičienė bei už tai, kad gerėjo, tobulėjo akušerių veikla, kad nuoširdžiai dirbama dėl moterų ir vaikų sveikatos, dėkojo ir pačiai D. Sungailienei. Taip buvo pradėtas ne tik sveikinimų, bet ir padėkų dalinimo maratonas visoms, kurių veikla akušerių draugijoje ypač reikšminga.
Akušerių veiklos pradžia
Šiaulių krašto akušerių draugijos jubiliejinio renginio vedėjai - akušerė Odeta Krikščiukienė ir Šiaulių dramos teatro aktorius Juozas Žibūda ne tik pristatė renginio svečius, skaitė prieš daugelį metų pacienčių rašytas padėkas akušerėms, jas keitė eilėmis bei pasakojimais apie draugijos istoriją.
„Anksčiau medicinos kryželis buvo mėlynos spalvos. O mėlyna spalva simbolizuoja dangų, vandenį, ledą, ramybę, amžinybę, dėkingumą, sąžiningumą, išmintį, kilnumą, meilę... Visos šios savybės telpa į žodį akušerė, kuri globoja trapią būtybę – žmogų“, - sako O. Krikščiukienė ir nukelia konferencijos dalyves į 1938-ųjų metų balandį, kai Kaune profesoriaus Prano Mažylio iniciatyva buvo įkurta pirmoji Akušerių draugija. Tai buvęs bandymas suburti akušerius ir padėti jiems tobulėti. Prasidėjus karui veikla nutrūko.
Po 25-erių metų pertraukos, 1964-aisiais, Šiauliuose įkurta akušerių draugija prie akušerių ginekologų mokslinės draugijos. 1964 metų gruodį įvyko steigiamas susirinkimas, kurį inicijavo Šiaulių zonos vyriausiasis akušeris ginekologas Povilas Vanagas. Pirmininku buvo paskirtas gydytojas Henrikas Bieliauskas. Dalyvavo 11 akušerių. Pradėta švietėjiška, metodinė veikla. Buvo organizuojamos konferencijos, seminarai, kurių temos aktualios akušeriams ginekologams.
1968 metais įvyko pirmoji respublikinė akušerių konferencija. Akušerių draugijos veikla tęsiasi iki šiol, tačiau tikslas - padėti savo nariams siekti profesinio tobulėjimo, skatinti bendradarbiavimą, nesikeičia. Šiandien draugija - Pasaulinės akušerių asociacijos narė.
Jubiliejinėje konferencijoje – ir apie pribuvėjas
Ir ši, jubiliejinė konferencija, buvo skirta akušerių švietimui. Pranešimą apie gimdymo priežiūrą tarpukario Lietuvoje perskaitė būsimoji akušerė Vidmantė. Pasak pranešėjos, iki 1941 metų Lietuvoje buvo vos 50 akušerių. Papasakota ir apie akušerio ginekologo Pranas Mažylio, kuris buvo prižadėjęs nėščiosioms teikti medicinos pagalbą dieną ir naktį, o savo darbą atlikti vienodai gerai turtingoms ir neturtingoms, aktyvią veiklą. 1930 metais P. Mažyliui buvo suteiktas profesoriaus vardas.
Pranešėja papasakojo ir apie tarpukariu viešpatavusių bobučių pribuvėjų veiklą. Dauguma gimdė namuose. Atėjo laikas, kai buvo siekiama, kad kiekviename valsčiuje būtų po vieną akušerę, kuri, esant reikalui, suteiktų reikiamą pagalbą. 1924 metų pabaigoje buvo užregistruotos 27 ligoninės ir gimdymo prieglaudos bei 1579 lovos. Tarpukaryje dažna gimdyvė neišgyvendavo.
Susiję straipsniai
