Kompiuterinės tomografijos tyrimai vaikystėje ir paauglystėje didina riziką susirgti vėžiu (1)
Australijoje atliktas tyrimas parodė galimą ryšį tarp kompiuterinės tomografijos tyrimų ir rizikos susirgti vėžiu.
Vėžio rizika 24 proc. didesnė
Kohortiniame tyrime analizuota daugiau nei 10,9 milijono asmenų iki 19 metų amžiaus duomenys. Registruoti visi kompiuterinės tomografijos tyrimai ir mažiausiai po vienerių metų po tyrimo nustatytos vėžio diagnozės. Lyginti asmenų, kuriems atlikti tyrimai, ir pacientų, kuriems iki vėžio diagnozės tokių tyrimų nedaryta, duomenys.
Paaiškėjo, kad pacientams, kuriems atlikti šie tyrimai, vėžio diagnozės rizika padidėjo 24 proc. lyginant su kontroline grupe. Vidutinis laikas nuo tyrimo iki vėžio diagnozės buvo 9,5 metų.
Apšvita: mažesnė ir didesnė
Gydytojas radiologas Marius Vaicekauskas „Vakarų Lietuvos mediciną“ informavo, kad kasmetinė apšvita, vidutiniškai tenkanti žmogui, siekia iki 3 milisivertų (mSv). 80 proc. jos gaunama iš natūralių šaltinių – vandens, maisto, radionuklidų, esančių žemėje ir atmosferoje. Likę 20 proc. gaunami iš dirbtinių šaltinių – pramonės, branduolinio ginklo bandymų, medicinos ir pan.
Atliekant tyrimus su paprastais rentgeno aparatais, pačias mažiausias apšvitos dozes pacientas gauna rentgenografinių tyrimų metu. Pavyzdžiui, pirštų ir sąnarių rentgenograma sukelia 0,01 mSv apšvitą, krūtinės ląstos – 0,02 mSv, gaunama apšvita prilygsta vidutiniškai 1,5 ir 3 dienoms natūraliai gaunamos apšvitos.
Visgi didžiausios apšvitos dozės gaunamos visame pasaulyje išpopuliarėjusios kompiuterinės tomografijos metu. Galvos kompiuterinė tomografijos vidutinė dozė – 2,3 mSv (1 metai natūraliai gaunamos apšvitos), krūtinės ląstos – 8 mSv (3,6 metų natūraliai gaunamos apšvitos), pilvo ar dubens – 10 mSv (4,5 metų natūraliai gaunamos apšvitos). Jei tiriamas didelis kūno plotas, apšvita gali būti dar didesnė.
Rekomenduojama tyrimą atlikti tik tada, kai tikrai reikia
"Kadangi dozės yra mažos, tiesioginio poveikio susirgti vėžiu nėra, bet tikimybiškai jis gali būti. Deja, šiandieninis mokslas neturi metodų, kaip nustatyti, ar žmogus vėžiu susirgo dėl to, kad jam buvo atliekami rentgeno tyrimai, ar dėl ko nors kito. Tačiau tai dar vienas paskatinimas tyrimus, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, atlikti tik tuo atveju, jei iš tikrųjų to reikia, nes mes nežinome jų poveikio ateityje", - naujausio tyrimo duomenis pakomentavo M. Vaicekauskas.
Kiek tyrimų reikia, kada ir kokių, sprendžia gydytojas. Mat jei reikia tyrimo, jis turi būti atliktas, nesvarbu, kad neseniai jau buvo atlikti panašūs tyrimai. Priešingu atveju, - sakė radiologas, - gydytojas gali paskirti neteisingą gydymą ir žala bus daug didesnė. Žinoma, kiekvienu atveju gydytojas visgi turi atsižvelgti į prieš tai buvusius tyrimus, tačiau niekur pasaulyje nėra nustatyta jokių dozės ribų pacientams.
Jei kūno masė didesnė, reikia didesnės apšvitos dozės, kad būtų užfiksuotas reikiamas vaizdas. Jei tiriamas mažas vaikas ar lieknas žmogus, automatiškai apšvita bus mažesnė.
vlmedicina.lt
Šaltinis
BMJ 2013 May 21;[EPub Ahead of Print], JD Mathews, AV Forsythe, Z Brady, MW Butler, SK Goergen, GB Byrnes, GG Giles, AB Wallace, PR Anderson, TA Guiver, P McGale, TM Cain, JG Dowty, AC Bickerstaffe, SC Darby
Susiję straipsniai
