Kompensuojamos medicinos priemonės – tik bedarbiams pacientams? O gal prasta jų kokybė – tik gydytojų blefas?

„Jei norite geresnės ir kokybiškesnės biopsinės adatos, pirkite ją patys. Jos adata plonesnė, tad mažiau sužalos ir ne taip skaudės“, - tokį gydytojo patarimą išgirdę klaipėdiečiai suskubo į čia pat ligoninėje įsikūrusią vaistinę ir beveik už šimtą litų nusipirko prekę, kurios įsigijimą šiaip jau pacientams kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.

Reklama

Gydytojų manipuliacija?

Tokią istoriją „Vakarų Lietuvos medicinai“  papasakojo vienas skaitytojas. „Gydytojas tikrai nevertė pirkti, tik pasiūlė, o tokiomis aplinkybėmis, kai rūpi tik sveikata, nieko negalvojome ir ėjome pirkti“, - sakė portalo pašnekovas.

Sąmoningai neskelbiame ir konkrečios gydymo įstaigos, kurioje paciento artimiesiems buvo pateiktas pasiūlymas įsigyti patiems medicinos pagalbos priemonę, nors ji yra kompensuojama ligonių kasų. Tokių ir panašių rekomendacijų Lietuvos pacientai kasdien išgirsta turbūt visose šalies gydymo įstaigose. Kyla klausimas, kodėl tuomet valstybė švaisto pinigus nekokybiškoms medicinos pagalbos priemonėms.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovas spaudai Kazys Žilėnas „Vakarų Lietuvos medicinai“ situaciją aiškino visai kitaip. Anot jo, gydytojai dažnai tiesiog įžūliai meluoja ir manipuliuoja pacientų bei jų artimųjų neišmanymu: „VLK įsigyja kokybiškas prekes, o mažesnė jų kaina susidaro dėl to, kad jų perkama tūkstančiais. O pirkdamas vieną priemonę pacientas gali permokėti labai daug už lygiai tokią pačią prekę. Gydytojai yra suinteresuoti, kad pacientai patys pirktų gydymo priemones, nes firmos jiems už tai sumoka tam tikrą dalį“.

K. Žilėnas kaip itin kokybiškos pagalbinės medicinos priemonės pavyzdį paminėjo endoprotezus: „VLK 2010 m. nupirko daugiau, nei planuota, endoprotezų: iš viso – 9673 klubo ir kelio sąnarių komplektus (buvo planuota nupirkti  9100 vnt.). Pasibaigus viešojo pirkimo konkursui paaiškėjo, kad dėl tiekėjų konkurencijos endoprotezų kaina sumažėjo, todėl jų ir buvo nupirkta daugiau. Šie gero dizaino ir kokybiško metalo protezai, pagaminti garsių Vokietijos, Prancūzijos ir JAV firmų, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims nemokamai skiriami ir gydymo įstaigose naudojami iki šiol“.

Kinų ir amerikiečių kokybė skiriasi

Ne apie protezus, o apie biopsines adatas pasikalbėjome su dviejų Klaipėdos ligoninių – Respublikinės ir Universitetinės – gydytojais urologais. Gerardas Fabijonavičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad biopsinė adata vyrams nuo 50 metų amžiaus kompensuojama vieną kartą per dvejus metus, o jei pirmos kartos giminaičiai (tėvas, brolis) sirgo prostatos vėžiu – nuo 45 metų. „Ligonių kasų kompensuojamos yra kokybiškos, - paklaustas, ar jį, kaip gydytoją, tenkina centralizuotai pirktos priemonės, atsakė G. Fabijonavičius. – Be to, kokias ligoninė užsisako, tokias ir kompensuoja“.

Tačiau kolega dr. Algirdas Šlepavičius aiškino, kad biopsinės adatos yra kelių rūšių, ir pabrėžė, kad viską perkant viešojo konkurso būdu išsirenkama tai, kas pigiausia. „Valstybės yra nuspręsta kompensuoti kiniškas adatas, o juk žinome, kas pigiausia, nėra geriausia. Be to, juk jei ligoninės išleidžia litą, ligonių kasos grąžina 80 centų. Tai reiškia, kad ligoniai kažką turės pirkti. Ir mes pasiūlome, kai matome, kad žmogus galbūt galėtų įsigyti geresnę priemonę“, - kalbėjo urologas.

Pasak gydytojo, „kinai deklaruoja, kad jų siūlomas produktas yra labai geras“, o Lietuvos laboratorijose nėra galimybės atlikti tyrimų. „Bet labai skiriasi net ir kiniški operaciniai siūlai nuo amerikietiškų. Kinų siūlai tragiški, jų negalima naudoti, trūksta, o jų adatos lūžta, išplėšia audinius, - kalbėjo A. Šlepavičius. – Kiniškas siūlas kainuoja 5 Lt, amerikietiškas – 30 Lt, bet juos perkame, pacientams nereikia patiems jų įsigyti. Tačiau kiniškus siūlus naudojame tik odai siūti, o vidaus organus siuvame su amerikietiškais“.

Ką portalo pašnekovas atsakytų į VLK spaudos atstovo teiginius, esą gydytojai tik manipuliuoja pacientais, teigdami, kad jie gali patys nusipirkti geresnės kokybės priemones, ir tokiu būdu siekia pasipelnyti iš firmų jiems atiduodamos dalies. „Tegu jie įrodo tokį dalyką! Visi tik kaltina, bet nors kartą tegu įrodo. Jei jie finansuoja ligonines, tai, vadinasi, mus ir kontroliuoja. Bet čia jau prasideda politika. Mums VLK net nesumoka už atliktą gydymą, kiek jis mums kainuoja!“, - piktinosi gydytojas.

Kiniški akių lęšiukai – tik tiems, kam per 80?

Kad skirtingų gamintojų analogiška prekė skiriasi savo kokybe, portalui tvirtino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja oftalmologė Lina Bridžiūtė-Skučienė, kalbėdama apie akių lęšiukus: „Jei ligoniui yra per 80 metų, ir atsižvelgiant į jo amžių bei turimas ligas, gyvenimo trukmės prognozė nėra didelė, kiniškas akių lęšiukas jam dar pagerins gyvenimo kokybę ir leis matyti. Tačiau jei pacientas jaunesnis ir šalia kataraktos jis dar serga glaukoma, jam geriau įdėti geresnį amerikietišką ar vokišką lęšiuką. Nes kiniškas yra labai minkštos materijos, tad laikui bėgant jis susiraito, ir regėjimas pablogėja“.

Tad gydytoja savo pacientams atvirai paaiškina ir VLK kompensuojamų kiniškų, ir amerikietiškų bei vokiškų lęšiukų privalumus bei trūkumus. Šiauliuose amerikietiški akių lęšiukai kainuoja nuo 550 Lt iki 700 Lt, vokiški – nuo 370 Lt iki 450 Lt. „Bet man nėra jokio skirtumo, ar žmogus pats perka akių lęšiuką, ar pasirenka kompensuojamą“, - į žurnalistės persakytą VLK atstovo požiūrį atsakė L. Bridžiūtė-Skučienė.

Gydytoja pastebėjo, kad galintys sau tai leisti pacientai renkasi pirkti lęšiukus. „Be abejo, bedarbiai ar mažas pajamas turintys pasinaudoja kompensuojamais“, - sakė oftalmologė.

Skiriasi kokybė ir kaina, bet ne visada

Tad kas vis dėlto skiria VLK ir pačių pacientų perkamas medicinos pagalbos priemones? „Prekės gamintojas, modelis, kokybė bei kaina“, - paaiškino VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Reinartienė, bet pridūrė, kad VLK centralizuotai perkamos medicinos pagalbos priemonės ir perkamos pavieniui pačių pacientų gali ir nesiskirti arba jų požymiai skirtis tik dalinai.

„Jų kokybę galima įvertinti tiek objektyviai, tiek subjektyviai, todėl nebūtinai maža kaina lemia prastą kokybę, - aiškino specialistė, antrindama K. Žilėnui. – Medicinos pagalbinių priemonių rinkoje yra daug gamintojų, kurių siūlomos prekės gali skirtis ir kaina, ir kokybe. Tačiau dažnai VLK centralizuotai perkamų kokybė nesiskiria nuo centralizuotai neperkamų priemonių, kadangi VLK perka didelius MPP kiekius, todėl pasiūloma kokybiška prekė už ženkliai mažesnę kainą.

L. Reinartienė aiškino, kad VLK kiekvienais metais, ruošdamasi medicinos pagalbinių priemonių atviram pirkimo konkursui, sudaro VLK direktoriaus įsakymu tvirtinamą specifikacijos rengimo bei pasiūlymų atitikties specifikacijai vertinimo komisiją. Ją sudaro atstovai iš visų konkrečią pagalbinę medicinos priemonę gaunančių Lietuvos gydymo įstaigų, VLK bei pacientų organizacijų. Komisijos posėdžio metu sudaroma konkrečios priemonės pirkimo konkurso specifikacija, kuri, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymą, turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. „Tai reiškia, kad specifikacija paruošiama sudarant galimybę dalyvauti visiems konkrečios medicinos pagalbinės priemonės gamintojams, kurie privalo pateikti prekių kokybę įrodančius

dokumentus: Europos bendrijos notifikuotos įstaigos išduotą prekės (medicinos pagalbos priemonės) atitikties deklaraciją arba CE sertifikatą, patvirtinantį prekės atitikimą Europos Sąjungos direktyvoje 93/42/EEB nustatytus reikalavimus. VLK pripažįsta konkurso laimėtoju tiekėją, kuris pasiūlo geros kokybės priemonę, tai yra atitinkančią pirkimo konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus, už mažiausią kainą“, - aiškino specialistė ir pabrėžė, kad dėl tokios viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos nėra pagrindo teigti, kad VLK perka nekokybiškas pagalbines medicinos priemones.

Problema – viešieji pirkimai?

Tačiau kalbėdamas apie VLK specialistės minimą viešojo konkurso kompensuojamoms medicinos pagalbinėms priemonėms įsigyti specifikaciją Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas pabrėžė, kad tame ir gali slypėti vardijamos problemos. „Problema yra ta, kad tą medicinos priemonių specifikaciją rengia klinicistai, o juk reikia surašyti visokius ir smulkius pirkinukus, nurodant jų techninius parametrus. O rinkoje produktų – tūkstančiai, kiekvieno iš jų instrukcija užima po kelis lapus. Dėl to tose specifikacijose ir pasitaiko netobulumų. Pavyzdžiui, gal mes nurodėme, kas mums reikalinga 6 mm ilgio adata, bet gavę ją pamatėme, kad ji per stora. Tačiau specifikacijoje storio visai nebuvome nurodę, tad prekės ir negalime atmesti. Žinoma, dalyvaudami kitame konkurse jau šią klaidą ištaisome. Tačiau, nors ir galima būtų teigti, kad priemonių specifikacijų aprašymas sulig kiekvienu konkursu tobulėja, bet ir rinkoje pasirodo vis naujų produktų“.

Gydytojo manymu, būtų idealu, jei medicinos priemones gydytojai ar įstaigos galėtų pirkti patys tokias, kokios ir yra reikalingos. „Tačiau dėl nepasitikėjimo vienų kitais bei nesąžiningumo ir yra rengiami viešieji pirkimai. Kad būtų vieši, kad būtų išvengiama neoptimalių pasirinkimų. O jei pasitikėtume vieni kitais, būtume visi sąžiningi ir mūsų noras būtų vienintelis – pirkti geriausią priemonę, tada ir nereikėtų viešųjų konkursų“, - samprotavo G. Kundrotas.

Pacientai nesiskundžia

Šiais metais centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbinėms priemonėms įsigyti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (įskaitant ir rezervo) numatoma skirti 150 484 000 litų.

Specialistės L. Reinartienės teigimu, dėl centralizuotai perkamų medicinos pagalbinių priemonių kokybės VLK iš pacientų nusiskundimų nesulaukia.

Centralizuotai perkamos medicinos pagalbos priemonės yra publikuojamos VLK tinklapyje, nuoroda https://www.vlk.lt/resources/files/2012/other/SAMv381.pdf

Ligita Sinušienė