Pirmadienis, 2024.06.17
Reklama

Koks Nacionalinis vėžio institutas reikalingas Lietuvai?

Ilona Petrovė | 2014-05-05 00:01:10

Po kelerių metų svarstymo Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį Vilniaus universiteto Onkologijos institutas reorganizuojamas į valstybinį mokslinių tyrimų institutą - Nacionalinį vėžio institutą. Ne visi politikai tokiam sprendimui pritaria: esą toks institutas reikalingas, tačiau ne vienos įstaigos pagrindu ir ne priešinant medikų bendruomenės. O Lietuvos onkologų draugija tokio politikų sprendimo laukė ne vienerius metus, juolab institutui kurti yra visos sąlygos.

Lašelinė
Nacionaliniai vėžio centrai, - sakė doc. dr. Simona Rūta Letautienė, - užtikrina, kad visi moksliniai tyrimai būtų glaudžiai susieti su gydymu. Algirdo Kubaičio nuotr.

Pagal šį įstatymą Vyriausybė įpareigota iki šių metų liepos 1 dienos reorganizuoti Onkologijos institutą (VUOI) į valstybinį mokslinių tyrimų institutą - Nacionalinį vėžio institutą (NVI), į sudėtį įtraukiant ir kliniką. Institute bus atliekami moksliniai tyrimai, teikiamos aukščiausio lygio specializuotos ir individualizuotos onkologijos asmens priežiūros paslaugos, gydymo įstaigoms bus teikiama metodologinė, metodinė ir kita pagalba, koordinuojama vėžio kontrolės veikla, tvarkomas Vėžio registras.

Lobistų spaudimas

Seimo narys Antanas Matulas portalui VLMEDICINA.LT sakė, kad Nacionalinio vėžio instituto įstatymo priėmimas yra puikus pavyzdys, kaip dėl lobistų veiklos reikėtų steigti institutus. Jo nuomone, tai tiesiog unikalus atvejis, sukelsiantis norinčiųjų steigti institutus bangą: Nacionalinį kardiologijos institutą, kurio steigėjas yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; Nacionalinį endokrinologijos institutą, kurio steigėjas yra Vilniaus universitetas, ir pan. Parlamentaro teigimu, Lietuvoje kardiologijos situacija dar grėsmingesnė nei onkologijos.

Priešinama medikų bendruomenė

Nacionalinį vėžio institutą, pasak parlamentaro A. Matulo, reikia steigti ne vienos kurios nors įstaigos pagrindu, tačiau vienijant turimą potencialą.

Antanas Matulas
Nacionalinį vėžio institutą, pasak A. Matulo, reikia steigti ne vienos įstaigos pagrindu, o vienijant turimą potencialą. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

„Juk dar yra ir Kauno, ir Klaipėdos, ir tam tikra apimtimi Panevėžio ir Šiaulių ligoninės. Be Vilniaus, ir Kaune yra universitetas. Taigi mes supriešiname medikų ir mokslo bendruomenę. Juk dabar iš konteksto ištraukiama ne pati didžiausia įstaiga ir teikianti gana ribotas paslaugas: tarkim, kraujo vėžio, vaikų onkologijos ir kitos paslaugos teikiamos kitose įstaigose, ne VU Onkologijos institute. Steigiant tokį nacionalinį centrą, būtina suvienyti visą Lietuvos potencialą: tiek mokslinį, tiek praktinį“, - aiškino A. Matulas.

Neišspręsti teisiniai klausimai

Seimo narys tvirtino, kad onkologijos problemas reikia spręsti, tačiau, žinoma, ne tokiu būdu. Todėl, balsuojant dėl Nacionalinio vėžio instituto įstatymo, jis ir susilaikė.

Be to, A. Matulo nuomone, dar daug neišspręstų teisinių klausimų: „Išeina teisinė kolizija: Nacionalinis vėžio centras tampa biudžetine įstaiga, pavaldžia Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri negali turėti gydymo įstaigos“.

Kita vertus, parlamentaras abejoja, ar iki liepos 1 dienos įmanoma suspėti įsteigti NVI: pavyzdžiui, vien kreditorių pareiškimams ir pretenzijoms pagal įstatymus reikalingas 60 dienų laikotarpis.

Onkologai laukė seniai

Lietuvos onkologų draugijos pirmininkė doc. dr. Simona Rūta Letautienė portalui VLMEDICINA.LT sakė, kad šaliai Nacionalinis vėžio institutas tikrai labai reikalingas: „To seniai siekia ir mūsų onkologai. Aš ne kartą draugijos vardu rašiau raštus Seimui ir Vyriausybei, pagrindžiančius instituto būtinybę“.

S. R. Letautienė teigė, kad VU Onkologijos instituto vizija – Nacionalinis vėžio institutas. Ji įsitikinusi, kad Lietuvoje sėkmingai įgyvendinti vėžio kontrolės priemones, kaip to reikalauja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), būtų galima tik įkūrus, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, Nacionalinį vėžio institutą.

Pagrindas steigti yra

Onkologų draugijos pirmininkė pažymėjo, kad jau šiandien VU Onkologijos institutas užima ypatingą padėtį visapusiškai sprendžiant onkologijos problemas. Institute veikia Mokslinių tyrimų centras, kurio pagrindinės mokslinės veiklos kryptys – epidemiologiniais, eksperimentiniais ir laboratoriniais tyrimais grįsta vėžio profilaktika, navikų diagnostikos metodų tobulinimas, naujų gydymo priemonių (metodų), tarp kurių yra ir sergančiųjų gyvenimo kokybės gerinimas, paieška ir diegimas.

Simona Rūta Letautienė
S. R. Letautienė pabrėžė, jog jau šiandien Onkologijos institutas užima ypatingą padėtį visapusiškai sprendžiant onkologijos problemas. Asmeninio archyvo nuotr.

Taip pat Onkologijos institute veikia Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras, kuris jau dabar pasirengęs koordinuoti profilaktines programas Lietuvoje.

Gydytoja sakė, kad VU Onkologijos institute veikia išskirtinis padalinys - populiacinis Vėžio registras, kuriame kaupiami duomenys apie Lietuvoje registruojamus piktybinius navikus. Taigi, jos nuomone, šalies mastu galima vertinti įgyvendinamų vėžio kontrolės priemonių efektyvumą. Būtent šioje įstaigoje užtikrinama onkologijos mokslo, mokymo ir gydymo vienovė, be to, klinikose veikia moderni aparatūra, o Onkologijos institutas dalyvauja vykdant atrankines prevencines ir ankstyvosios diagnostikos programas.

Be to, pasak S. R. Letautienės, klinikose dirba aukščiausio lygio onkologinės chirurgijos, spindulinės terapijos bei medikamentinio gydymo specialistai - 185 gydytojai, 311 slaugytojų. Kasmet čia gydoma daugiau nei 12 tūkst., o poliklinikoje apsilanko daugiau nei 110 tūkst. pacientų.

„Taigi VU Onkologijos institutas, kuriame yra sukauptas didelis intelektinis potencialas, jau šiandien yra pasiruošęs kompleksiškai spręsti onkologijos problemą šalyje bei neabejotinai turi reikiamą bazę Nacionaliniam vėžio institutui įsteigti“, - pažymėjo S. R. Letautienė.

Tarptautinė patirtis

Lietuvos onkologų draugijos pirmininkė pasakojo, kad Onkologijos institutas užmezgęs tarptautinius ryšius ir glaudžiai bendradarbiauja su kitais vėžio institutais. Taip pat jis yra Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) bei Tarptautinės kovos su vėžiu draugijos (UICC) narys, o jame veikiantis Vėžio registras nuo 1993 metų priklauso Tarptautinei vėžio registrų asociacijai.

S. R. Letautienė pasidžiaugė, kad 2013 m. gegužės 15 d. Generalinės Europos vėžio institutų organizacijos asamblėjos metu Briuselyje Onkologijos instituto atstovui direktoriui prof. Narimantui Evaldui Samalavičiui įteiktas Europos vėžio institutų organizacijos (angl. OECI) akreditacijos sertifikatas. Pasak gydytojos, šis institutas yra vienintelis daugiaprofilinis vėžio centras ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje, turintis europinę akreditaciją. Iš viso šiuo metu Europos šalyse yra 9 OECI akreditaciją turintys Onkologijos institutai.

Užsienyje su vėžiu sėkmingai kovoja NVI

S. R. Letautienė pasakojo, kad Tarptautinės kovos su vėžio liga organizacijos patirtis rodo, jog pagrindinė priemonė, užtikrinanti tokios kovos sėkmę, yra Nacionaliniai vėžio centrai (institutai). Būtent jie užtikrina, kad visi moksliniai tyrimai – nuo fundamentinių iki klinikinių – būtų glaudžiai susieti su gydymu. Gydytojos teigimu, tai leidžia kurti naujus gydymo metodus, diegiamus klinikoje, ir užtikrina aukščiausio lygio sveikatos paslaugas.

Pasak docentės, siekiant vėžio kontrolės efektyvumo, daugelyje Europos šalių, Japonijoje bei JAV įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai. Jie nacionaliniu mastu koordinuoja onkologijos šakos ir jai priklausančius tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, vykdo piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas ir užtikrina sėkmingą vėžio gydymą.

Kaip onkologinės pagalbos pavyzdį ji pateikia Prancūzijos onkologinės pagalbos tinklą: šioje šalyje yra 20 daugiašakių onkologijos centrų (angl. Comprehensive Cancer Center) prie daugelio universitetinių ligoninių bei Nacionalinis vėžio institutas.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Santaros klinikų vadovas prof. Tomas Jovaiša: „Pokytis – tai nuolatinė būsena“
2024 m. birželio 11 d., laimėjęs konkursą į generalinio direktoriaus pareigas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros...
Nuo 2023 m. pradžios pacientams pradėti kompensuoti beveik 40 naujų vaistų
Kompensuojamųjų vaistų sąrašus kasmet papildo dešimtys naujų vaistinių preparatų, kurie padeda užtikrinti Lietuvos pacie...
Burnos sveikata svarbi ne tik dantims, bet ir visam organizmui
Birželio 17 dieną pasaulyje minima Tarptautinė burnos higienisto diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į burnos higien...
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų