Kokius vaisius ir daržoves rekomenduojama valgyti šaltuoju sezonu

Neteisūs manantys, kad nėra daržovių, kurias būtų galima valgyti rudenį ir žiemą, – ir šaltuoju sezonu pasirinkimas didelis, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė. Jos teigimu, šaltasis sezonas – ne tik raugintų ar marinuotų kopūstų, bet ir burokėlių, morkų, cukinijų, ropių, ridikų, ankštinių daržovių metas. O tam tikri prieskoniai ar tokios daržovės, kaip česnakai, turi imunitetą aktyvinančių savybių.

Reklama

– Kodėl šaltuoju sezonu mums norisi šilto maisto?

– Kad šaltuoju sezonu mums norisi šilto maisto, visiškai natūralu – pirmiausia dėl to, kad šalta ir norisi sušilti. Be to, sušalęs organizmas imlesnis įvairiausioms virusinėms, bakterinėms infekcijoms.

Kita vertus, ir renkantis daržoves, ir vaisius, rekomenduotina atsižvelgti į sezoniškumą, nes mitybinė jų vertė irgi priklauso nuo to, ar jos valgomos sezono, ar ne sezono metu. Kodėl mums rudenį ar žiemą norisi raugintų kopūstų, moliūgų sriubos, o ne šaltibarščių, labai paprastai paaiškinama. Šaltibarščiai šalti, jiems reikia ir krapų, ir svogūnų laiškų, kurios nėra šaltojo sezono daržovės.

Šaltasis sezonas – ne tik kopūstų, bet ir burokėlių, morkų, cukinijų, ropių, ridikų metas. Todėl neteisūs tie, kurie mano, kad nėra daržovių, kurias būtų galima valgyti rudenį.

– Geriau valgyti raugintas ar marinuotas daržoves?

– Priklauso nuo to, koks buvo rauginimo ar marinavimo receptas. Raugintas produktas turės gerųjų bakterijų – tai vienas ryškiausių privalumų. Bet, tiek rauginant, tiek marinuojant, naudojama ir druska, ir cukrus. Be to, konservuoti, ypač pramoniniu būdu, produktai pasižymi didesniu šių priedų kiekiu, ypač druskos. Kadangi vis kalbama, kad turi būti ribojamas druskos suvartojimas, nepamirškime, kad labai daug druskos ir suvartojame su konservuotais produktais.

– Šis metas – ir žirnių, pupų, pupelių. Jos maistinės vertės šiuo metu turi?

– Tai sezoniška daržovė, truputį kitokia negu kitos įprastos daržovės ir yra baltyminga, sotesnė. Taip pat ji truputį sunkiau toleruojama, ypač vyresnių žmonių, gali sukelti pilvo pūtimą ar netgi skausmą, funkcinius sutrikimus. Pakankamai gerai toleruojami lęšiai, nors tai ir ne mūsiškas produktas.

Svarbu tai, kad žmonės labai dažnai pamiršta ankštines daržoves, nors Viduržemio jūros dieta (viena iš etaloninių dietų ir vertinama dietologijoje) pasižymi dideliu ankštinių daržovių kiekiu. Taigi, kad mityba būtų subalansuota ir sveika, ankštinių daržovių turime valgyti bent du–tris kartus per savaitę.

– Galbūt nemalonūs pojūčiai pavalgius šių daržovių kyla ir dėl to, kad mes nepakankamai ilgai kramtome, nepakankamai gerai išverdame?

– Iš dalies taip. Jei ankštinė daržovė neišvirta iki galo, ji gali būti blogiau toleruojama, o žmonėms, jas blogiau toleruojantiems, patariama šiek tiek netgi pervirti.

Kita vertus, visiškai tiesa, kad, greitai, paskubomis, kalbėdami, dideliais kąsniais valgydami bet kokį maistą, mes iš tikrųjų bloginame jo toleranciją ir tada mus tikrai gali varginti ir pilvo pūtimas, raižymas, nevirškinimo jausmas ir kiti panašūs funkciniai virškinimo sutrikimai.

– Kai kur galima rasti rekomendacijų, kad, atšalus orams, reikėtų valgyti aštresnio maisto – įdėti daugiau česnako, petražolių ar netgi nelietuviškų prieskonių, nes jie stabdo ir virusų plitimą.

– Iš nedidelių mokslinių tyrimų žinoma, kad tam tikri prieskoniai ar tokios daržovės, kaip česnakai, turi imunitetą aktyvinančių savybių. Ir iš tikrųjų tai yra tiesa. Todėl tiek prieskoniai, tiek „aktyvios“ daržovės būtų vartojamos įvairios. Dar vienas privalumas tas, kad, vartojant kuo įvairesnius prieskonius, maiste sumažėja druskos.

Kita vertus, visi šie produktai gana specifiški, tikrai ne kiekvienas toleruoja česnaką, aštrius prieskonius, nes jie gali sukelti pilvo pūtimą, raižymą, netgi viduriavimą, rėmens jausmą, padidėjusį rūgštingumą. Bet jei žmogus toleruoja šiuos produktus, visada skatinama vartoti kuo įvairesnius ir kuo dažniau.

– Ar rudeninė vaisių porcija turėtų skirtis nuo įprastos?

– Vaisiai ir turi likti labiau desertu. Šiuo metu Lietuvoje obuolių sezonas ir pastebime, kad žmonės tarsi bando jų atsivalgyti. Taip neturėtų būti. Vaisių mūsų dietoje turi būti visus metus, nepriklausomai nuo sezono, bet dvigubai mažiau negu daržovių – daržovių per dieną turime suvalgyti 400–500 g, o vaisių, uogų – 200–300 g.

Pasibaigus sezonui, uogas galime valgyti šaldytas (žinoma, ir be cukraus), berti į košes, kokteilius gaminti ir t. t. Pastebima, kad obuolių ir kriaušių tolerancija irgi ne visada gera, tad žinotina, kad termiškai apdoroti šie vaisiai toleruojami geriau. Todėl, kad mažiau pūstų pilvą, vietoj šviežio, žalio obuolio galima rinktis keptą, pagardintą cinamonu, kuris irgi turi įtakos mūsų imunitetui.