Kokios psichologinės pagalbos reikia vaikui, išgyvenusiam mamos netektį?

Klausimas. Kokios psichologinės pagalbos reikia 10 metų vaikui, patyrusiam mamos netektį (šokas buvo labai stiprus). Baiminamės, kad išorinis vaiko nusiraminimas apgaulingas. Kas gali vykti jo pasąmonėje ir kaip tai gali atsiliepti jo gyvenime ateityje? Kur ieškoti pagalbos ir kaip rasti kvalifikuotą specialistą? Dalia.

Atsako psichologė Viktorija Gončarova

Netekties, ypač mamos, išgyvenimas - didelis skausmo jausmas, kuris paliks tam tikrą pėdsaką vaiko psichikoje. Mama vaikui – tai saugumo jausmas, užnugaris, ir jos praradimas gali atsiliepti ateityje padidėjusiu nerimu, nepasitikėjimu savimi, nemokėjimu sukurti ir palaikyti artimus santykius ir t. t. Vaikas su mama kuria artimus santykius ir besąlygiškai myli ją. Praradęs mamą jis gali nustoti lavinti tą gebėjimą, pasijaus vienišas ir po to visą gyvenimą lauks, kad supantys jį žmonės grąžintų jam tą prarastą meilę. Tam, kad netektis būtų teisingai priimta ir išgyventa, rekomenduočiau apsilankyti pas psichologą.

Vaikai greičiau adaptuojasi prie netekties. Adaptacija prie netekties gali būti įvairi – pvz., „nusiraminimas“, kai pasąmonė didelį skausmą blokuoja. Išgyvenimą gali lydėti ir didžiuliai emocijų išmetimai: apmaudas, pyktis, kaltė, skriauda. Svarbu negesinti šių išgyvenimų, nebijoti jų ir nesmerkti, nes jie yra natūralūs šiam skaudžiausiam netekties išgyvenimo tarpsniui. Po to ateina priėmimas. Emocijos jau ne taip užplūsta, kaip anksčiau. Ateina netekties suvokimas ir priėmimas. Žmogus pradeda priprasti ir tvarkyti savo gyvenimą. Šiame tarpsnyje skausmo ir sielvarto jausmą pakeičia atsiminimai apie žmogų, kurio daugiau nėra jo gyvenime. Išgyvenimo trukmė - apie metus.

vlmedicina.lt