Kokiais atvejais greitoji pagalba gali ir neatvykti?
Greitoji pagalba atvyksta visuomet, kai įvyksta nelaimingi atsitikimai, kai reikalinga būtinoji pagalba, kyla grėsmė gyvybei. Tačiau esama atvejų, kai greitoji pagalba neprivalo vykti pas pacientą, pasakoja Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė.
LRT RADIJO klausytoja teiraujasi, kokiais atvejais greitoji pagalba gali neatvykti į namus. „Turiu problemų su kraujospūdžiu, ir kai man kartą nepavyko jo sureguliuoti vaistais, nusprendžiau išsikviesti greitąją pagalbą. Tačiau kad ji atvyktų į namus, man teko dar kurį laiką derėtis. Ar teisingai elgėsi greitoji pagalba? Juk ji tam ir yra, kad sunkiu momentu žmogui pagelbėtų“, – piktinasi vilnietė.
Anot V. Pumputienės, jei skambinusi pacientė skundėsi tik paprastu kraujospūdžio pakilimu, jis turi būti koreguojamas kartu su paciento šeimos gydytoju, o atvykusi greitoji pagalba galės tik duoti tablečių, kurių greičiausiai turi pati pacientė.
„Greičiausiai mūsų darbuotojai patarė savarankiškai išgerti vaistų, o jei jie nepadės – paskambinti darkart. Sulaukę antro skambučio, medikai atvyktų.
Greitąją medicinos pagalbą būtina išsikviesti tada, jei iki tol buvęs neaukštas kraujospūdis netikėtai pakyla, atsiranda dideli skausmai krūtinės srityje, pykina, pradedama vemti, sukasi galva ar pasireiškia panašūs simptomai – šiais atvejais greitoji pagalba atvyksta nedelsiant“, – pasakoja gydytoja.
Jos teigimu, hipertenzija serga labai daug žmonių, tad jei visi iškvietimai būtų registruojami, nepakaktų ir šimto greitosios pagalbos ekipažų Vilniaus miestui, todėl kraujospūdį reikia reguliuoti su savo šeimos gydytoju.
Susiję straipsniai
