Kokia nauda iš „ilgesnio“ recepto?

Šiuos metus Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo nuo pernykščių pažadų įgyvendinimo. Metų pabaigoje ministras V. Andriukaitis tikino, kad keis receptų išrašymo tvarką – medikai lėtinėmis ligomis sergantiesiems nuolat vartojamus medikamentus galės išrašyti šešiems mėnesiams. Ši tvarka jau įsigaliojo. Kokia iš to nauda pacientams, medikams ir valstybės biudžetui?

Reklama

Pacientai rečiau nevaikščios

Kauno žmonių, sergančių artritu, bendrijos pirmininkė Aldona Palionienė sako, jog vyresnio amžiaus žmonės turi ne vieną diagnozę ir vartoja ne vieną medikamentą. „Iš vienos pusės, sprendimas ilgesniam laikui išrašyti vaistus, kuriuos geri jau ne vienerius metus, yra geras. Pavyzdžiui, artritui gydyti skirtus vaistus tikrai galima išsirašyti pusmečiui. Tačiau mes turime ir gretutinių ligų – padidėjęs kraujospūdis, diabetas – šių ligų negalima „pamiršti“ pusmečiui. Juk reikia reguliariai tikrinti kraują, kraujospūdį ir pagal tai koreguoti geriamus vaistus“, - sako A. Palionienė.

Sergančiųjų artritu bendrijos pirmininkė pati yra medikė ir tiki, kad žmonėms užteks sąmoningumo, jie rūpinsis savimi ir išliks budrūs savo sveikatos atžvilgiu.

„Tikrai vargina, kad reikia kelias savaites laukti vizito pas mediką. Jei nors vienu vizitu bus mažiau, jau gerai“, - sako A. Palionienė.

Ministerija taupo laiką

Pasak SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėjos Miglės Domeikienės, receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklės buvo pakeistos siekiant pagreitinti pacientų patekimą pas gydytojus, mažinant pacientų eiles prie gydytojų kabinetų ir sudaryti sąlygas lėtine liga sergančiam pacientui (jei nebūtina dažnesnė sveikatos būklės kontrolė) lankytis pas savo gydytoją rečiau.

„Pakeistoje tvarkoje nustatyta, kad gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir atsižvelgdamas į jo pageidavimą, visus 6 mėn. gydymo kursui reikalingus vaistus galės išrašyti vieno apsilankymo metu, keliuose receptų blankuose. Ši tvarka taip pat sutaupys ne tik pacientų, bet ir gydytojų darbo laiką“, - sako M. Domeikienė.

Nereikia manyti, kad ilgesnė recepto išrašymo trukmė yra išskirtinai „lietuviška praktika“. Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams receptas šešiems mėnesiams išrašomas Jungtinėje Karalystėje (beje, iš ten gyvenančių lietuvių VLMEDICINA.LT sulaukia daugiausiai klausimų su prierašu – „pas gydytoją patekti sunku“.), JAV receptai išrašomi net metams.

Paklausę ministerijos atstovės, ar buvo atlikta kokia studija, kuri preliminariai vertino, kiek pinigų ir laiko gali padėti sutaupyti toks receptų išrašymo pakeitimas, atsakymo nesulaukėme. Deja, taip jau mūsų šalyje yra – reformos ir toliau atliekamos be ekonominio paskaičiavimo.

Ar tikrai tauposi gydytojo laikas?

Lietuvos vaistininkų sąjungos valdybos narys Andrius Lygutas sako, jog iš pacientų sulaukia  skundų dėl eilių pas gydytojus. Todėl vaistininkas mato ilgesnėje recepto išrašymo tvarkoje šį teigiamą aspektą, kad eilės galbūt trumpės. Tačiau jis kritikuoja patį principą, nes mano, jog pastangos taupyti gydytojo darbo laiką bus bevaisės.

„Absurdiška pati ilgesnio recepto išrašymo tvarka. Yra trys būdai: medikas gali pildyti recepto blankus kiekvienam mėnesiui atskirai, gali išrašyti tris blankus po du mėnesius arba du blankus po tris mėnesius. Mūsų nuomone, negerai sugalvota. Geriau būtų, jei receptas būtų rašomas tik vienam mėnesiui, nes tai sutaupytų gydytojo darbo laiką, kadangi gydytojas turi ranka visus tuos blankus rašyti. Įsivaizduokite, kiek reikės užpildyti popierių, jei žmogui paskiriami kokie penki vaistai, tai šešiems mėnesiams reikės apie 30 blankų. Tai ar gydytojui liks laiko kalbėtis su žmogum? Net jeigu gydytojas išrašinės tik po du blankus trims mėnesiams, vis tiek susidarys nereikalingos gydytojo darbo laiko sąnaudos“, - sako vaistininkas A. Lygutas.

Daugiau priežiūros iš vaistininko

Dar viena grėsmė, kurią mato 25 metų darbo patirtį turintis vaistininkas, – tai paciento dingimas iš medicinos darbuotojo akiračio. „Žmogus su tokiu „ilgu“ receptu negali likti be konsultacijų, o jei jo situacija pasikeis jau po mėnesio? Tuomet tokia nepriežiūra turės daug didesnius nuostolius žmogui ir valstybei. Juk ligonių kasos jau sumoka už 6 mėnesių gydymo kursą, o žmogus, pavyzdžiui, po 2 mėnesių to vaisto nevartoja. Vaistų kursas lieka neišnaudotas“, - sako vaistininkas.

Lietuvos vaistininkų sąjunga turi geresnį pasiūlymą – šešių mėnesių trukmės receptą, tiksliau, vaistų išdavimą imtų kontroliuoti vaistininkas.

„Žmogus iš vaistinės gauna vaistų mėnesiui ir dar vaistininko konsultaciją. Juk galime patikrinti ir cukrų, kraujospūdį, cholesterolį, kraujo krešėjimą. Šios paslaugos kainuotų pigiau nei poliklinikoje ir būtų lengviau prieinamos. Vaistininkai kompetentingi suteikti žmogui konsultaciją ir spręsti apie tolesnį vaisto išdavimą. Pakalbėjęs su žmogumi vaistininkas gali pasakyti, ar žmogus gali toliau tęsti gydymą, ar jau reikalinga gydytojo konsultacija. Net ir trim mėnesiams be priežiūros paliktas žmogus gali atsidurti ligoninėje, kai jam jau reikės ekstrinės pagalbos“, - sako vaistininkas.

Pas gydytoją „eina“ kompensuojamų vaistų knygelė

Kompensuojamų vaistų pasas, pasak A. Lyguto, puikiai parodo, kokius medikamentus žmogus vartojo ir vartoja, taip pat jame galima žymėti paimtų medikamentų kiekius. A. Lygutas pabrėžia, kad reikėtų, jog kiekvienoje vaistinėje būtų vaistininkas, o ne vaistininko padėjėjas, kuriam kompetencijos gali ir pritrūkti.

„Žmogui reikia daugiau dėmesio, to negali suteikti medikai. Yra masinis reiškinys, kai žmonės iš vakaro palieka savo kompensuojamų vaistų knygeles, o kitą rytą ateina pasiimti su jau išrašytu receptu. Būna, kad net metus laiko gydytojas nemato paciento. Pas gydytoją vaistų „vaikšto“ jo kompensuojamų vaistų knygelė, o ne jis. Pacientams gali atrodyti, kad jiems viskas gerai, bet tai yra labai subjektyvu“, - sako vaistininkas.

Didesnė suma už priemokas

Pasak Lietuvos vaistininkų sąjungos valdybos nario A. Lyguto, daugelio lėtinėms ligoms gydyti skirtų medikamentų priemokos tapo gerokai didesnės. Tad jei žmogus iš karto ateis pasiimti vaistų pusmečiui, jam reikės susimokėti nemažą pinigų sumą.

„Kartais žmogui už kelis vaistus reikia susimokėti 60-70 litų. Jeigu reikia susimokėti iš karto už 6 mėnesius, tai suma sieks 360-420 litų. Jei pensija yra 700 litų, tokia suma vyresnio amžiaus žmogui bus labai skausminga. Racionaliau būtų, jei vaistą žmogus pasiimtų kartą per mėnesį, nors to recepto trukmė ir pusmetis“, - aiškino vaistininkas A. Lygutas.

Gydytojai nuogąstauja dėl pacientų

Pavardės nenorėjusi minėti gydytoja neurologė sakė, kad yra tam tikrų diagnozių, kurios pagal nustatytą gydymo metodiką reikalauja ne retesnės kaip 3 mėnesių gydymo kontrolės.

„Yra neurologinių būklių, kurios ūmėja net ir vartojant medikamentus. Tikrai nesinori, kad žmogus kantriai kęstų ligos paūmėjimą, nes jam pas gydytoją tik po pusmečio. Man, kaip medikei, tokia situacija yra nepriimtina. Gydymas neduos rezultatų, prastės žmogaus savijauta. Sprendimas dėl ilgesnės recepto galiojimo trukmės kai kurių ligų atveju yra visiškai nepriimtinas“, - sakė medikė.