Kokį charakterį gydysime šiandien?

2013 metų kovo mėnesį išspausdintame „Lietuvos akušerijos ir ginekologijos“ žurnale, straipsnyje „Bendravimas ir asmenybės bruožai“, teigiama – gebėjimas bendrauti yra svarbiausias gyvenimo įgūdis. Bendravimas yra menas, kurio mokomės visą gyvenimą. Skirtingai bendraujame šeimoje, draugų kompanijoje ar darbe. Tos specialybės, kuriose tenka daug bendrauti, reikalauja ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų asmenybių. Tai liečia ir medikus, pacientai vertina ne tik gydytojo kompetenciją, bet ir gebėjimą komunikuoti.

Konfliktas su pacientu. Kaip elgtis pataria specialistai?

Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos magistrė, konsultacinės įmonės UAB „Valdybos pokyčių konsultavimas“ direktorės Linos Straukės parengtame straipsnyje analizuojamos situacijos, su kuriomis susiduria gydytojai konsultuodami pacientus. Vykstant kontaktui tarp mediko ir ligonio, dažnai pasitikėjimą nulemia ne darbinė kompetencija, bet bendravimo savybės. Kilus konfliktui, galimi keli situacijos valdymo būdai. Kai kurie gydytojai renkasi konkurenciją – siekia bet kokia kaina laimėti konfliktą. Atsiranda ir vengiančiųjų konflikto arba besistengiančių prisitaikyti – nusileisti. Žinoma, geriausia, kai gydytojas ir pacientas nusprendžia ieškoti kompromiso arba dar geriau – bendradarbiauti. Turbūt, tie, kurie bent kartą lankėsi klinikoje ir turėjo progą ilgėliau palaukti konsultacijos, pastebėjo kokia atmosfera tvyro laukiamajame. Dažnai pavargę pacientai ima piktintis medicininės pagalbos sistema, po to registratūra, o galiausiai – gydytojais. Jiems sunku suprasti, kokį krūvį atlaiko dirbantis medikas. Į kabinetą užeina jau nusiteikę neigiamai, todėl iškyla konflikto galimybė. Lina Straukė pažymi, kad geriausias situacijos valdymo būdas - gebėjimas neprieiti prie tokios situacijos. Gydytojas turi išmokti bendrauti taip, kad nekiltų nesusipratimų, pastebėti paciento susierzinimą ir gebėti „užglaistyti“ kylantį nepasitenkinimą. Tuomet natūraliai vyks bendradarbiavimas.

Charekterio bruožai mus skirsto į asmenybės tipus

Hans Eysenk, vienos plačiausiai aprašytų asmenybės teorijų kūrėjas, remiasi psichologija ir genetika. Autorius išskiria keturis tipus: cholerikus, flegmatikus, melancholikus ir sangvinikus.  Šiems tipams išskiriamos tam tikro charakterio savybės, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad žmogų priskirti vienam tipui yra neįmanoma. Grynų sangvinikų ar grynų flegmatikų reta. Kiekvieno žmogaus charakteris individualus ir tik linkęs į tam tikrus tipus. Plačiau asmenybės charakterio bruožus nagrinėjo dr. Paul D. MacLean, Nacionalinio evoliucijos ir elgesio katedros direktorius. Tirti pamatiniai smegenų veiklos evoliucijos bei biologiniai principai. Jis atrado, jog evoliucijos metu išsaugota didžioji dalis įgytų bruožų. Be to, nustatė, jog smegenys yra sudarytos iš  trijų skirtingų dalių, kurios tarpusavyje komunikuoja ir sudaro „trisluoksnes“ smegenis. Kiekviena jų laikosi specifinių „žaidimo sąlygų“.

Struktograma ir „žaidimai“

Dr. Paul D. MecLean tyrimuose dalyvavęs antropologas Rolf W. Schirm, pats sukūrė asmenybės modelį, paremtą empiriniais duomenimis. Tyrimų dėka apibrėžta nauja asmenybės teorija. Tai Biostruktūrinė analizė, kuriai talkina „trisluoksnių smegenų“ principas. Žmogaus charakterio tipai aprašyti Strukogramoje. Kiekvieno žmogaus smegenys, tie trys sluoksniai, individualiai sąveikauja ir iš šio ryšio atsiranda žmogui būdingo charakterio savybės. Kiekviena iš šių trijų dalių veikia skirtingomis proporcijomis. Jei už emocijas ir savęs vertinimą atsakinga sritis veikia stipriau, tai jausmų ir instinktų arba racionalaus mąstymo ir planavimo – silpniau.

Staigus naujosios teorijos populiarėjimas Europoje

Naudojantis šiuo asmenybės tipo nustatymo metodu, galima lengvai ir greitai prisitaikyti prie pašnekovo. Tai greitai suprato Europos verslo kompanijos, farmacijos konsultantai ir kiti specialistai, kurių kasdienybė glaudžiai susijusi su bendravimu. Tai aktualu ir medikams: gebėdami greitai perprasti pacientą, gali lengvai prisitaikyti. Atskirti, kuriam žmogui tinka familiarus bendravimas, o kuriam – formalus ar itin detalus diagnozių aiškinimas. Toks gebėjimas prisiderinti mažina jau anksčiau minėtų konfliktinių situacijų riziką.

Kaip skirstomi pacientai, pagal Struktogramą?

Pacientas, kurio kamieninės smegenys veikia itin aktyviai, stengsis išvengti konfliktiškų situacijų , bus linkęs nutylėti. Žmogui bus svarbus ne vien gydymas, bet ir bendravimas su gydytoju. Toks asmuo neabejos mediko kompetencija, priims siūlomus gydymo variantus. O išėjęs iš kabineto pagalvos: „Kokia mielas daktaras (daktarė)!“.

Tuo tarpu aktyvi limbinė sistema svarbi atminčiai, emocijoms, motyvacijai ir tenkinant pagrindinius mitybos poreikius. Du limbinės sistemos dariniai turi migdolo vaisiaus formą ir veikia agresiją bei baimę, sukelia norą būti dėmesio centre, jaustis svarbiu. Tokie bruožai dažnai veda į konfliktines situacijas.  Tokiam pacientui svarbu parodyti savo žinias, svarbą, jam rūpi, ar jo gydytojas pats geriausias klinikoje.

Na, o žmonės, kurių pati aktyviausia – smegenų žievė, bus linkę viską nuodugniai išsiaiškinti. Apie ligą, diagnozę, vaistus. Sprendimą taip pat norės priimti patys, remdamiesi savo loginiu mąstymu.

Dirbant gydytoju, svarbu ne tik žinios ir kompetencija. Net greitai ir tiksliai nustačius diagnozę, atsiras pacientų, kuriems pritrūks dėmesio. Svarbu, kad medikas mokėtų gerai atpažinti asmenybės tipus, pritaikytų savo bendravimą ir rastų bendrą kalbą su ligoniu. Gydytojo praktikoje tenka išmokti prieiti prie paciento jam tinkamiausiu būdu.

Beatričė Vankevičiūtė