Kodėl vėžys negydomas organų persodinimu?
Vėžys ne konkretaus organo, o viso organizmo liga, todėl organo transplantacija ne tik nepagelbės, bet gali ir pakenkti. Taip tvirtina Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Vita Pašukonienė.
LRT Radijo klausytoja susidomėjo, kodėl negalima vėžiu sergančiam žmogui persodinti negaluojančių organų. „Žmonėms persodina organus, tai kodėl negali persodinti organų sergantiems vėžiu? Išpjauti, kur vėžys, ir įstatyti kito žmogaus organus?“ – svarsto LRT Radijo klausytoja.
Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktarė V. Pašukonienė sako, kad toks gydymo būdas nebūtų efektyvus. „Pirmiausia vėžys – viso organizmo liga. Tai nėra konkretaus organo liga“, – pabrėžia gydytoja.
Pašnekovės teigimu, jeigu vėžys pastebimas pirmose stadijose, kai yra viename organe, jis gali būti sėkmingai pašalinamas operacijos metu, o organas – išsaugomas.
„Jeigu vėžys pradeda plisti į limfmazgius ir po visą organizmą, net įskaitant mažytes ląstelių sankaupas, kaip mikrometastazes, tai organo pakeitimas ligos plitimo nesustabdys“, – tvirtina V. Pašukonienė.
Specialistė aiškina, kad, persodinus kito žmogaus organą, imuninė sistema turi būti slopinama tam, kad neatmestų įsodinto naujo organo. „Tačiau, nuslopinus imuninę sistema, vėžys tikrai progresuoja. Netgi nesant vėžiniams susirgimui, transplantacija gali nepasisekti“, – kalba mokslų daktarė.
Pasak jos, po transplantacijos taikomas gydymas, slopinantis imuninę sistemą, o tai vėžio riziką padidina iki keliasdešimt kartų. „Tokiu atveju, persodinus organą vėžiu sergančiam ligoniui, mes užtikrintume vėžio progresavimą“, – kalba gydytoja.
Be to, vėžys gali būti ir tokiuose organuose, kurie nėra transplantuojami. Šiuo metu odos ar gimdos transplantacijos nėra atliekamos.
Susiję straipsniai
