Ramūnas Karbauskis. Kodėl „dzin“ tapo mūsų gyvenimo principu?

 Perskaičiau straipsnis apie tragediją Kėdainių rajono vienkiemyje, kur tėvas nužudė du savo kūdikius, įmesdamas juos į šulinį. Kartojasi ta pati istorija - visi viską matė, niekas nieko nedarė. Nesinori moralizuoti, bet kol mums viskas bus „dzin“, tol niekas nesikeis.

Iš straipsnių žiniasklaidoje išrinkau keletą citatų, kurios labai akivaizdžiai atspindi situaciją, kurioje vietinė valdžia teisinasi, neva nieko neįtarusi, o kiti viską matė, bet galvojo, jog tai ne jų reikalas, be to „pas daug ką taip būna …“

Kelios vietos seniūno paaiškinimo citatos:

„Judėjimas buvo, šeima nebuvo degradavusi“.

„Mes tik turėjome neoficialios informacijos, kad jis smurtauja prieš tą moterį. Tai parašėme policijai oficialią užklausą, kiek kartų per 2015 metus buvo kviesta policija. Žinote, žmonės šneka, bet norėjome žinoti iš tikrųjų. Iš policijos gavome atsakymą, kad policija į tą šeimą dėl konflikto buvo kviesta 2015 metais tik vieną kartą“.

„Nieko moteriškė neprisipažino, kad kas nors tarp jų vyksta negero. Viskas, mes tada išvažiavom“.

„Mes visuomet jį rasdavome blaivų“.

Kaimo bendruomenės pirmininkės citata:

„Anksčiau moteris išeidavo iš namų, buvo ieškoma. Kažkoks smurtas gal ir anksčiau buvo, kad ji išeidavo iš tų namų?“

Kaimo seniūnaitės citatos:

„Yra viena šeima, kuriai jau įgriso jo vaikščiojimas. Jis išgerdavo. Kiek tas degradavę-nedegradavę, nežinau. Jei vaikai su jais, matyt viskas buvo pakankamai normaliai. Pas juos namie nešvara ir netvarka, bet pas daug ką taip būna, tai tiesiog socialinių įgūdžių neturėjimas“.

„Jis yra daręs baisius dalykus. Pavyzdžiui, nukirto su kirviu šuniui galvą. Tai baisus dalykas“.

„Prieš Naujus metus jis tikrai gėrė ne vieną dieną, gal paskui pasibaigė pinigai. Gal niekas nenuvežė“.

Kaimyno citatos:

„Jis savo žmoną daužydavo, o po to eidavo į degalinę pirkti alaus. Jai jis nuolat grasindavo visokiais dalykais. Aš manau, kad dėl gėrimo jam „stogas“ nuvažiavo. Todėl ir padarė jis šiąnakt taip savo vaikams“.

„Bene labiausiai jam patikdavo prisipirkus alaus važiuoti su traktoriumi į mišką. Pinigus, gautus vaikų išlaikymui, jis atimdavo iš Linos ir visus juos išleisdavo alui. Jei moteris priešindavosi, Aurelijus ją smarkiai sumušdavo ir pinigus atimdavo jėga“.

Nusikaltėlis bus nubaustas, bet ar kas nors nuo to mus supančiame pasaulyje pasikeis? Jei ir toliau socialiniai darbuotojai, seniūnai nematys, o mes visi matydami tylėsime, tai tokie žiaurūs įvykiai kartosis vis dažniau. Kai kurie LR Seimo nariai per dvi savaites spėjo pamiršti Kražių skerdynes, puolę reikalauti atidėti alkoholio prekybos draudimą degalinėse. Kiek laiko reikės pamiršti šią tragediją? Alkoholizmas ir jo sukeliama psichozė yra mūsų visuomenės rykštė ir kol bus apsiribojama tik proginiais pareiškimais, tol laidosime užmuštus vaikus, žmonas, senelius...  Alkoholizmo gydymas turi būti privalomas, kito kelio nėra. O politikai privalo atsakyti už pataikavimą alkoholio pramonei.