Klastingo vėžio diagnostikos paieškos: tyrimas daromas, bet nedaromas?

Neseniai Patologijos diagnostikos laboratorija išplatintame pranešime spaudai pasidžiaugė pirmoji įdiegusi naują ankstyvojo šlapimo pūslės vėžio diagnostikos metodą – citologinį šlapimo tyrimą „UroCyte“. Metodas naujas, gyventojai informuoti, o gydymo įstaigose, panašu, komunikacija stringa: ne visuose skyriuose žinoma apie jį.

Reklama

„Perskaičiau Jūsų portale informaciją: „Lietuvoje nuo šiol galima daug paprasčiau diagnozuoti ankstyvąjį šlapimo pūslės vėžį. Pacientui pakanka šlapimo porciją surinkti į specialų citologinio tyrimo indelį. Mėginys toliau keliauja į laboratoriją, kur ištiriamas taikant modernią skystų terpių technologiją“. O mano šeimos gydytoja tik iš manęs pasijuokė ir paklausė, kur tokią nesąmonę skaičiau. Noriu paklausti, kur galima tokį tyrimą atlikti, nes, manau, Panevėžyje jo dar ilgai nebus“, - interneto dienraščiui VLMEDICINA.LT parašė 43 m. skaitytoja Rasa.

Norėdami atsakyti skaitytojai ir išsiaiškinti, kaip žmonėms pasinaudoti nauja galimybe, paskambinome į kelias Lietuvos poliklinikas. Registratorėms išdėstėme, jog norėtume pasidaryti naujus ankstyvojo šlapimo pūslės vėžio nustatymo tyrimus apie kuriuos skaitėme miesto spaudoje, tačiau nežinome, į ką kreiptis.

 „Ne, pas mus nedaro“

Uostamiesčio gyventojus, atrodo, teks nuvilti. Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos registratorė užtikrintai atsakė, jog toks tyrimas neatliekamas. Tačiau paaiškinus, kad tikrai miesto spauda rašė apie tokius tyrimus, ji pasiūlė skambinti į poliklinikos laboratoriją – joje esą man tiksliai pasakys, ką daro ir ko ne.

Laboratorijos darbuotoja patikino, kad tikrai nedaro „UroCyte“ tyrimų. Paklausta, kur galėtų juos daryti, ji atsakė nežinanti.

„Nežinau, bet paklauskite šeimos gydytojo“

Kauno Dainavos poliklinikos Petrašiūnų PSPC registratorė nenustebo dėl tokių tyrimų, tačiau atsakė abejojanti, jog pas juos galima atlikti „UroCyte“. „Negaliu tiksliai atsakyti, ar būtent tokie yra. Kad šlapimo tyrimai – tai taip. Bet šitie - nežinau“, - maloniu balsu atsakė registratorė.

Panašiai ir Karoliniškių Pilaitės šeimos medicinos skyriaus registratūroje. Registratorė nežinojo, ar būtent tokie šlapimo tyrimai daromi, tačiau ji pasiūlė kreiptis į šeimos gydytoją.

„Dėl visapusiškų kraujo tyrimų neabejoju, tikrai darome. Tačiau dėl šito – nežinau. Bet geriausia, jei jūs paklaustumėte savo šeimos gydytojo. Jis tikrai atsakys“, - nuramino registratorė ir paklausė, pas ką užregistruoti.

„Taip, daromi“

Antroje Kauno poliklinikoje – Kalniečių PSPC – registratorė, iš pradžių atsakiusi, jog citologinius šlapimo pūslės vėžio „UroCyte“ tyrimus daro, iškart suabejojo: „Vis dėlto nenoriu Jūsų dezinformuoti. Gal galite paskambinti į poliklinkos laboratoriją ir pasitikslinti?“.

Laboratorijos darbuotoja paaiškino: „Na, ne pas mus tiria, mes juos vežame. Paprasčiausiai nueikite pas savo gydytoją, pasakykite, kad norite pasidaryti šį tyrimą, ir jis nukreips“.

Portalas skambino ir į Panevėžio miesto polikliniką. Registratorė tiksliai nežinojo, bet paprašė paskambinti į poliklinikos laboratoriją.

Čia maloniai paaiškino, kad citologiniai šlapimo pūslės vėžio tyrimai atliekami, tik jam reikalingas specialus indelis, kurio šiuo metu jie neturi. Bet jei reikia, gali užsakyti. Ir nebūtina pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, galima ateiti tiesiai į poliklinikos laboratoriją, ir tyrimas bus atliktas. Be to, perspėjo, kad jis yra mokamas.

Dėl „UroCyte“ – pas šeimos gydytoją

UAB „Medica praktika“ laboratorijos rinkodaros vadovė Lina Kesiūnaitė portalui sakė, jog „UroCyte“ tyrimai Lietuvoje tik pradėti daryti, nors užsienyje jie jau paplitę seniai. Todėl kalbėti apie apčiuopiamus rezultatus – dar anksti.

L. Kesiūnaitė pabrėžė, kad šį tyrimą atlieka tik UAB „Medicina practica“ ir Patologijos diagnostika laboratorijos.

„Dėl šio tyrimo pacientas turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba tiesiai į minėtas laboratorijas“, - rekomendavo L. Kesiūnaitė.

Ji taip pat nurodė, kad šiam tyrimui reikalingi specialūs citologinio tyrimo indeliai, kuriuos galima įsigyti galima minėtose  laboratorijose.

Tyrimo kaina - 98 litai.

Paprastas kaip nėštumo testas

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyriausiasis ordinatorius gydytojas urologas Albertas Ulys sakė, kad „UroCyte“ tyrimai Lietuvoje atliekami nuo praėjusių metų. Palyginti su kitais, šis anksčiausiai nustato ankstyvąjį šlapimo pūslės vėžį. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiuo tyrimu nenustačius vėžinių ląstelių, nebūtinai jų nėra, ir atvirkščiai. Esant abejonių, visada reikalingi ir kiti tyrimai.

Gydytojas teigė, kad „UroCyte“ labai paprasta atlikti – tarsi nėštumo testą. Pacientui tereikia į specialų indelį surinkti ne rytinio šlapimo.

Urologas A. Ulys pasakojo, kad šis tyrimas yra gerokai tikslesnis nei kiti citologiniai tyrimai, juo galima nustatyti vėžines ląsteles net ir tuo atveju, kai kitais tyrimais jos dar nematomos – esant ankstyvai stadijai, o po 3-4 mėnesių jos jau bus išaugusios.

Anot gydytojo, Lietuvoje maždaug trečdaliu atvejų šlapimo pūslės vėžys nustatomas per vėlai – kai jis būna jau trečiosios stadijos. O tai reiškia, kad kuo vėliau nustatoma, tuo sunkesnis ir komplikuotesnis būna gydymas.

„Tyrimas nėra pigus, kol kas nefinansuojamas valstybės, tačiau jei žmogus priklauso vadinamajai rizikos grupei, rekomenduočiau nepagailėti pinigų, pasitikrinti ir ramiai gyventi“, - sakė gydytojas.

Gydytojo A. Ulio teigimu, vyrai keturis kartus dažniau nei moterys serga šlapimo pūslės vėžiu. Todėl jie, o ypač per 40-metį perkopę, rūkantys, dirbantys su cheminėmis medžiagomis, dažais ar naftos produktais, patyrę gydymą jonizuojančiąja spinduliuote dubens srityje, labiau linkę sirgti šia klastinga liga. Pasitikrinti turėtų ir tie, kurių šlapime be aiškios priežsties pasirodė kraujo, padažnėjo noras šlapintis, nors nėra jokios infekcijos ir pan.

Uodega nežino, ką daro galva

Keli skambučiai telefonu parodė, jog mūsų medicinos tyrimų, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigoms labai trūksta bendravimo bei susikalbėjimo. Komunikacijos greičiausiai trūksta ir įstaigų viduje: vieni padaliniai nepasidalina informacija su kitais arba ji nugula stalčiuose. Kaip sakoma, uodega nežino, ką daro galva.

Kita vertus, maža apklausa atskleidė: ar gausime mus dominančią informaciją, labai daug priklauso ir nuo registratūros darbuotojų geranoriškumo bei paslaugumo. Šiuo atveju visos jos buvo malonios. Tačiau svarbiausia – nors ir nežinodamos ar abejodamos, ragino ieškoti išeities: skambinti į poliklinikų laboratorijas ar kreiptis į šeimos gydytoją.

Kaip bebūtų, belieka džiaugtis, kad medicina ir pas mus nestovi vietoje, žmonėms suteikiama naujų ir efektyvių tyrimų galimybė, taigi – ir sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo viltis.