Klaipėdos jūrininkų ligoninė pirmoji Lietuvoje atsiveria žalioms idėjoms

Jau pusmetį bendradarbiaujanti su Klaipėdos universiteto Ekologijos katedra Jūrininkų ligoninė pretenduoja pasivadinti žaliąja gydymo įstaiga – ekologiška ir draugiška aplinkai, efektyviai tvarkančia medicinines ir kitas atliekas, ekonomiškai ir saugiau naudojanti energiją, turinti efektyvią nuotėkų ir valymo sistemą, savo aplinkoje reguliuojanti mikrobiologinę taršą. 

Ekologiška ir draugiška aplinkai

Prieš pusmetį pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Lietuvoje Klaipėdos universiteto vykdomu projektu “Aplinkos ir gyvybės mokslų tinklo kūrimas Pietų Baltijos regione bendradarbiavimui skatinti abipus sienų” Klaipėdos jūrininkų ligoninė (KJL) įsileido į savo įstaigą Klaipėdos universiteto (KU) studentus ir teikia jiems duomenis apie atliekų tvarkymą. Vakar KU ekologijos ir reabilitacijos katedrų studentai lankėsi ligoninėje, apžiūrėdami, kaip čia tvarkomos medicininės atliekos – pradedant nuo šiukšliadėžių, baigiant moderniais dezinfekavimo ir sterilizavimo aparatais. 

Prieš ekskursiją po uostamiesčio ligoninę Vakarų Lietuvos regiono medikų bendruomenei minimo projekto Lietuvoje vadovė KU Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Ekologijos katedros profesorė Olga Belous pristatė ekologines projekto idėjas, supažindino su partneriais kitose šalyse – Vokietijoje ir Lenkijoje. Ekologiška ir draugiška aplinkai ligoninė, pasak O. Belous, vadovaujasi trijų dvidešimtukų principu: po 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir pirminės energijos panaudojimą didinant energijos vartojimo efektyvumą bei tokia dalimi didinti energijos suvartojimą iš atsinaujinančių energijos išteklių. 

Lyginama su Vokietijos klinika

Prieš pusantrų metų startavęs projektas siekia įtraukti 12 gydymo įstaigų, Lietuvos – tris ar keturias, bet kol kas su universitetu bendradarbiauja vienintelė KJL. Tiesa, po vakarykščio žaliosios ligoninės idėjų pristatymo, regis, jau yra antrasis pontecialus partneris – Tauragės ligoninė. Į konferenciją atvykęs direktorius Irmantas Mockus neslėpė susižavėjęs galimybe ekologiškai ir efektyviai tvarkyti savo vadovaujamos įstaigos atliekas. 

Kol kas KJL ligoninė lyginama su Vokietijos Macklenburg –Vormpormmern AMEOS Diakonie klinika Uckermunde, turinčia 237 lovas ir 3 dienos stacionaro palatas. Ligoninė turi Vidaus ligų, chirurgijos, neurologijos, psichiatrijos, psichoterapijos ir psichosomatikos departamentus. KJL, kartu su Palangos bei Švėkšnos departamentais, turi 706 lovų, bet Klaipėdos mieste esančiame pagrindiniame korpuse lovų skaičius nedaug viršija partnerių iš Vokietijos. Ligoninę projekte atstovauja įstaigos vyresnioji slaugytoja Natalija Kuchareva ir epidemiologė Ilona Bumblienė.

Pagal žaliosios Baltijos ligoninės atliekų tvarkymo planą minimose gydymo įstaigose šiuo metu atliekama atliekų srautų ir kategorijų analizė. Norint įstaigai gauti žaliosios ligoninės sertifikatą reikės įdiegti monitoringo planą, įvertinti atliekų pakartotinio naudojimo galimybes, nustatyti veiksmų ekonominį efektyvumą, įvertinti sąnaudų veiksmingumą ir parengti antrinio perdirbimo planas. Tiesa, dalyvavimas projekte to neįpareigoja, bet suteikia galimybę tam gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų. 

Beveik 200 tūkst. tonų atliekų 

KU Ekologijos katedros magistrantė Eglė Vitunskaitė konferencijos dalyviams pristatė žaliosios ligoninės koncepciją ir per pusmetį atliktos KJL analizę. Studentės pastebėjimu, ligoninėje daugiausia susidaro mišrių komunalinių ir infekuotų atliekų. Pastarosios rūšiuojamos, jas dedant į geltonos spalvos šiukšlių maišus (vėliau ekskursijos metu po įstaigą vyresnioji slaugytoja N. Kuchareva atkreipė dėmesį, jog toks rūšiavimas kelia problemų – tvirtesni maišai negaminami Lietuvoje ir ganėtinai brangūs). „Surinktos atliekos dezinfekuojamos „Medister 160“ aparatu. Nukenksmintos atliekos sudedamos į šiukšlių maišus, juos sužymint, ir kraunamos į šiukšlių konteinerius bei išvežamos“, - pasakojo E. Vitunskaitė.  

Magistrantė pabrėžė, kad aplinkai draugiškai ligoninei privalu rūpintis, kaip vykdyti taršos prevenciją, ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą, panaudoti išteklius, mažinti spinduliuotės ir mikrobiologinės taršos riziką. 

Konferencijoje dalyvavo ir kitų Vakarų Lietuvos regiono ligoninių atstovai – Šilutės, Tauragės, Plungės. Plungės šeimos klinikos „Inesa“ vyriausiojo slaugos administratorė Regina Zubrickienė pristatė, kaip jos mieste valdomi sveikatos priežiūros centrų ištekliai ir tvarkomos atliekos.

Ligita Sinušienė