Kiek kartų per savaitę galima valgyti bulves ir likti sveikam?
Į šį klausimą pabandė atsakyti Harvardo universiteto mokslininkai. Jie net 20 metų stebėjo šios daržovės įtaką hipertenzijai, per tą laiką jų tyrime sudalyvavo daugiau kaip 187 000 savanorių. Ir koks gi buvo rezultatas?
Pasirodo, visai nesvarbu, ar bulvės bus sutrintos į košę, keptos, virtos ar skrudintos, moterims vis tiek kels padidėjusio kraujospūdžio riziką, jei tik jos valgys bulves dažniau kaip triskart per savaitę. Tą tyrimo autoriai visai neseniai paskelbė leidinyje „British Medical Journal“.
Nepamiršę atsižvelgti į daugybę kitų veiksnių, mokslininkai nustatė ir tikslų tokios rizikos dydį: 11 procentų. Tiek padidėja grėsmė moterims susirgti hipertenzija, jeigu jos keturis kartus per savaitę ar dažniau valgo virtas, keptas arba trintas bulves, palyginti su moterimis, kurios šias krakmolingas daržoves į savo valgiaraštį įtraukia rečiau kaip kartą per mėnesį.
Dar didesnė hipertenzijos grėsmė – 17 procentų – tenka tiems, kurie dažniau nei triskart per savaitę smaguriauja skrudintų bulvyčių. Ir šiuo atveju vienodai rizikuoja tiek moterys, tiek vyrai.
Kadangi lietuviams sunkoka įsivaizduoti, kaip galima bulvių valgyti tik kartą per mėnesį, šio tyrimo rezultatai turėtų atrodyti itin šokiruojami. Tačiau amerikiečiai specialistai pataria kol kas neskubėti pulti į paniką: kol kiti tyrėjai nepatvirtins gavę panašius rezultatus, jie vis tiek negali nieko tiksliai rekomenduoti – nebent tik patarti per savaitę suvalgyti mažiau nei keturias bulvių porcijas.
Jeigu suvalgote penkias porcijas bulvių per savaitę, jums jau nebegalima valgyti kitų krakmolingų daržovių, tokių kaip kukurūzai ar žirneliai.
Mokslininkai taip pat primena ir dietologų patarimą moterims per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip penkias porcijas bulvių, vyrams – šešias. Ir jeigu suvalgote penkias porcijas bulvių per savaitę, jums jau nebegalima valgyti kitų krakmolingų daržovių, tokių kaip kukurūzai ar žirneliai.
Įdomu tai, kad pastarųjų ir kitų daug krakmolo turinčių daržovių ryšio su hipertenzija tyrėjai neaptiko – tik bulvių.
Neseniai tų pačių Harvardo mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė ryšį ir tarp suvalgomo bulvių kiekio bei cukrinio diabeto rizikos (įskaitant ir nėščiųjų diabetą).
Tiesa, kol kas tyrėjai dar nėra tikri, koks mechanizmas lemia, kad populiari daržovė didina aukšto kraujospūdžio ir cukraligės riziką. Įtariama, kad kaltas gali būti didelis bulvių glikemijos indeksas – suvalgius jų, cukraus kiekis kraujyje šokteli staigiau, nei suvalgius kito maisto.
Nors sunku patikėti, kad konkretus produktas – ir dar toks, kaip bulvė, – gali išprovokuoti tokią pavojingą būklę kaip hipertenzija, priežasčių abejoti Harvardo universiteto mokslininkų išvadomis nėra: tai viena respektabiliausių bei labiausiai patyrusių tos srities tyrėjų grupių. Blogai tik, kad vien stebėjimais įrodyti, jog bulvės didina arterinį kraujo spaudimą, neįmanoma.
Bulvės – labai naudinga daržovė, nes turi daug maistingųjų medžiagų. Pavyzdžiui, vienoje apie 200 g sveriančioje bulvėje yra 160 kalorijų ir 4 g maistinių skaidulų (apie 20 procentų visos paros normos), 4 g baltymų, pusė vitamino C paros normos, 25 procentai kalio paros normos, trečdalis vitamino B6 paros normos ir beveik 10 procentų geležies paros normos.
Tačiau valgyti bulves kiekvieną mielą dieną, specialistų nuomonė, nėra pati geriausia mintis. Lygiai taip pat, kaip ir kasdien valgyti raudoną mėsą, baltą duoną ar makaronus. Kitaip gresia didelis kraujospūdis ir diabetas.
Naudinga žinoti
Bulves, mėsą ir kitą ribotiną maistą galima pakeisti gal ir ne to paties skonio, tačiau labai panašaus maistingumo produktais: bananais, lašiša, baltosiomis pupelėmis, jogurtu, slyvomis, špinatais.
Susiję straipsniai
