Penktadienis, 2024.12.13
Reklama

Ernestas Butvilas: "Kauptukas ar žoliapjovė neatstoja treniruoklio"(8)

Eglė Petkutė | 2011-07-22 21:01:30

Trys arba keturios valandos per savaitę lieti prakaitą treniruoklių salėje. Tai labai efektyvus ir daugelio išbandytas vaistas nuo įtampos, streso, nutukimo ir kankyne virtusio gyvenimo. Sunkiausia - akistata su savimi, kai reikia apsispręsti ir pasiryžti uoliai lankyti sporto salę, net tada, kai už lango dargana, o po dienos lenktynių darbe norisi kiurksoti jaukiai susirangius ant sofos. Tačiau atkakliausiųjų laukia malonus atpildas – puiki savijauta ir gražus vaizdelis veidrodyje. Nėra tokių, kuriems treniruokliai netinka. Būna per mažai noro ir valios arba...netikęs treneris. Tuo įsitikinęs šio šeštadienio „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovas – sporto treneris Ernestas Butvilas.

Ernestas Butvilas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Ištverti nelengva

Viename uostamiesčio sporto klubų dirbantis treneris dvejojantiems, ar pradėti lankyti treniruoklių salę, pataria visada galvoti apie tai, kad po valandos triūso tikrai bus lengviau ir geriau. Netrukus jie įsitikina, jog tai gryna teisybė.

Vasaros viduryje įžengus į sporto salę akivaizdu – net norintieji numesti svorio dabar atostogauja. Kai už lango svilina saulė ir pusė Lietuvos sugulę paplūdimiuose, prie treniruoklių pluša tikri sporto entuziastai.

“Tie, kurie sportuoja dėl geresnės savijautos, kurie neturi ilgalaikių tikslų, vasarą daro pertrauką ir į sporto salę neužsuka. Siekiantys rimtų rezultatų irgi kartais pristinga motyvacijos, tačiau vėliau atėję gailisi, kad neištvėrė. Svarbiausia – tvirta vidinė nuostata. Daugelis mąsto taip: vasarą atleidžiu vadžias, o rudenį ir žiemą atidirbsiu. Nėra lengva įtikinti žmones, kad nuoseklumas labai svarbu, norint palaikyti gerą formą ir savijautą“, - prisipažino E.Butvilas.

Dailių formų trokšta visi

Kalbėdamas apie tikslus, kurių vedami žmonės peržengia sporto salės slenkstį, E.Butvilas pažymėjo ryškius skirtumus tarp vyrų ir moterų užmojų.

Dažniausiai ateinama siekiant atsikratyti riebalų pertekliaus, antsvorio. Vyrai nori užauginti ar sutvirtinti krūtinės raumenis, moterys didelių raumenų nenori, nebent padailinti formas, išryškinti privalumus, tačiau svarbiausias moterų tikslas – numesti svorio.

„Atletiškas, treniruotas kūnas yra gražus. Tai rodo žmogaus požiūrį ne tik į savo kūną, bet apskritai į tai, kaip jis atrodo, kaip jaučiasi, jam ne tas pats, koks jis. Treniruotės nėra vien išorinis kūno dailinimas. Tai ir charakterio, valios, dvasinės tvirtybės ugdymas, noras siekti tikslo, nepasiduoti. Norint pasiekti geresnių rezultatų sportuojant, negalima sustoti pusiaukelėje, nes įdėtos pastangos tiesiog nueis perniek. Tie, kas tai patyrė, supranta“, - kalbėjo E.Butvilas.

Lengviau, anot jo, tiems, kurie iš prigimties nėra linkę priaugti svorio, kurių medžiagų apykaita vyksta sparčiau. Kitiems, deja, tenka paprakaituoti smarkiau.

Iš picerijos – į treniruotę

E.Butvilas, išvydęs naują lankytoją dažniausiai iškart galiu pasakyti, su kokiu tikslu šis atėjo į sporto klubą.

„Man net nebūtina išgirsti visą ilgą istoriją ir visas priežastis, nes jos paprastai būna tos pačios. Tačiau kiekvienas žmogus suvokia savo problemą kaip išskirtinę, būdingą tik jam vienam. Taip nėra. Moterys paprastai parodo, kad joms reikėtų padailinti čia, dar čia ir čia. Tada pasakau, kad reikės kompleksinių treniruočių visam kūnui, nes neužtenka užsiimti tik keliomis konkrečiomis vietomis – riebalai deginami visame kūne, ne vien atskirose dalyse. Tarkime, norint sutvirtinti pilvo presą, neužtenka treniruoti tik pilvo raumenis. Tai moterys ne visada nori suprasti, todėl daro klaidų“, - tikino treneris.

Yra ir tokių, kurios ateina į sporto salę pasilepinusios pica ar kitais gardėsiais ir puola prie treniruoklių su dideliu įkvėpimu. Tačiau šis greitai išblėsta.

Gal lūkesčiai pernelyg dideli, o tikslai nepamatuoti?

„Jeigu žmogus tvirtai pasiryžo numesti svorio, jam pavyksta, tačiau jeigu tai daroma labai intensyviai ir greitai, dažnai nukenčia sveikata. Tai didžiulės apkrovos širdžiai, o ir kiti organai buvo „įpratę aptarnauti“ dvidešimčia kilogramų daugiau sveriantį kūną, tad staigūs pokyčiai organizmui nėra gerai. Be to, greitai numetus daug kilogramų, organizmas nespėja prisitaikyti, ir jeigu žmogus atsipalaiduoja, nustoja laikytis griežto režimo, svoris greitai sugrįžta, o neretai net ir padidėja“, - perspėjo treneris.

Kiek užteks kantrybės į treniruoklių salę įžengusiam naujokui, priklauso ne tik nuo jo paties tvirtybės, bet ir nuo trenerio - ar šis dėmesingas, ar sugeba sudominti, motyvuoti žmogų, ar padeda jam atlikti pratimus.

Paprastai kantrybės, anot E.Butvilo, užtenka dviem arba trims mėnesiams nuoseklių treniruočių.

Tobula figūra – nebe rodiklis?

Treniruokliai išlieka populiaresni tarp vyrų. Moterys dažniau renkasi grupines aerobikos, jogos, kalanetikos treniruotes.

E.Butvilas patarė moterims išbandyti treniruočių kompleksą – tarp aerobikos užsiėmimų užsukti ir į treniruoklių salę. Pratimai įvairioms raumenų grupėms padeda dar geriau padailinti formas. Rezultatas, anot jo, bus dar geresnis.

Treneris pastebėjo, jog žmonės pamažu tampa atlaidesni savo netobuloms kūno formoms ir vis dažniau siekia sportuodami palaikyti gerą savijautą bei stiprinti sveikatą.

„Labai dėl to džiaugiuosi. Atsargus požiūris į rezultatą naudingas, nes kai per daug iš savęs nereikalauji, smarkiai ir nenusivilsi. Ilgainiui žmogus pamato, kad dailėja figūra, gerėja savijauta, tada imasi koreguoti mitybą, sveikiau maitintis, žiūrėk – dar geriau jaučiasi. Taigi rezultatai ateina savaime, jeigu savęs neprievartauji ir nekeli sau nepagrįstų tikslų“, - kalbėjo iki vėlaus vakaro treniruoklių salėje užsibūnantis vyras.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Fizinė negalia – ne kliūtis

Klaipėdiečiui treneriui kol kas neteko sutikti žmogaus, kuriam dėl sveikatos problemų treniruoklių salėje lankytis visai nerekomenduotų. Kai kurie, pasak jo, klaidingai mano, kad negali sportuoti, tačiau paaiškėja, jog tai netiesa.

„Kai kuriems žmonėms nepatartina atlikti vienų ar kitų pratimų, tačiau galima rinktis kitokius, yra  daugybė būdų ir priemonių. Tokių, kuriems apskritai negalima sportuoti, manau, nėra. Net ir be rankų ar be kojų galima puikiai treniruotis, turintiems širdies problemų irgi pritaikome krūvį, kuris ne pakenktų, bet padėtų. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai treneris atsižvelgia į gydytojo rekomendacijas, tada žino, kuria kryptimi dirbti“, - paaiškino E.Butvilas.

Į treniruoklių salę šiomis dienomis žmonės dažniausiai įžengia varginami aukšto kraujospūdžio ir nugaros skausmų.

Treneris teigė, jog intensyvios treniruotės ne tik nekenkia sergantiesiems hipertenzija, bet ir padeda mažinti kraujospūdį.

„Fizinis krūvis labai naudingas ir per mažą kraujospūdį turintiems žmonėms,

nes praplečia kraujagysles, didina jų elastingumą. Labai svarbu tinkamai parinkti krūvį, nes pasitaiko, kad treniruotės metu ima svaigti galva, darosi silpna. Kartą žmogus net sukniubo ant kėdės. Taip atsitinka kai persistengiama. Piko metu, kai salėje daug žmonių, o esi vienas, ne visada spėji visus sugaudyti, nes kurį laiką dirbi su kiekvienu individualiai“, - pasakojo treneris.

Per karščius - atsargiau

Karštomis vasaros dienomis E.Butvilas patarė taip pat nepersistengti sportuojant. Tam, kad išvengtume dehidratacijos, turėtume vartoti daugiau vandens. Svilinant karščiui organizmas pervargsta greičiau, tad treneris patarė skirti daugiau laiko poilsiui. Kai kurie treniruoklių salės lankytojai vasarą nebeatlaiko intensyvaus gyvenimo ritmo, kai po darbo, pasivaikščiojimų prie jūros dar tenka lieti prakaitą salėje. Prie treniruoklių jie grįžta atslūgus karščiams, kai orai nebelepina ir lauke malonios veiklos sumažėja.

Pašnekovas paneigė vyraujančią nuomonę, jog fizinis darbas atstoja treniruotę. Dažniausiai, anot jo, žmonės dirbdami ilgą laiką atlieka tuos pačius judesius, ir ne visada taisyklingai. Tad po tokios darbo dienos žmogus jaučiasi pavargęs, išsekęs. O pasimankštinęs treniruoklių salėje jis jaučiasi darbingas, turi energijos, kūnas tampa lengvas ir lankstus. Tad dirbantiems fizinį darbą, anot E.Butvilo, labai naudinga kartkartėmis apsilankyti sporto salėje.

„Žmonės dažnai ateina pas mus su didele psichologine našta, pervargę nuo didelio darbo krūvio, kamuojami streso, nerimo dėl ateities, nuolatinio skubėjimo. Treniruotė duoda puikių rezultatų – padeda atsikratyti įtampos, kuri susikaupia visame kūne, praplečia smegenų kraujagysles, tad ir galvoje darosi šviesiau, gyvenimas nebeatrodo toks sunkus ir varginantis“, - pastebėjo treneris.

Eglė Petkutė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (8)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sveikatos apsaugos ministrės pareigas pradėjo eiti doc. dr. Marija Jakubauskienė
Davusi priesaiką Seime, sveikatos apsaugos ministrės pareigas ketvirtadienį pradėjo eiti Vilniaus universiteto (VU) Medi...
Šlapimo nelaikymas: nuo jo kenčia kas trečias vyresnio amžiaus gyventojas
Problema, pasireiškianti kas trečiam vyresnio amžiaus žmogui ir galinti pabloginti gyvenimo kokybę bei žmogaus psicholog...
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas: „Lūžio taškų dar bus ne vienas“
Jau daugiau nei metai, kai Klaipėdos universiteto ligoninei, sukurtai sujungus tris Vakarų Lietuvos medicinos įstaigas,...
Valgymo sutrikimas ne tik alina kūną, bet gali vesti ir į savižudybę
Lietuvos vaikų psichikos sveikata kelia nerimą – vis daugėja valgymo sutrikimais sergančių jaunų žmonių. Išskirtin...
Epidemiologė atsakė, kiek užtruks įgyti kolektyvinį imunitetą rotavirusams
Lietuvoje vaikai – nuo naujagimių iki mokyklinio amžiaus – skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Anksčiausiai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų