Kaune užregistruoti keturi legioneliozės atvejai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Kauno mieste plinta legioneliozė ir yra užregistruoti jau 4 šios ligos atvejai. Iš viso šiemet Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinėje sistemoje užregistruoti 5 legioneliozės atvejai. Tuo tarpu 2010 m. Lietuvoje buvo 1, 2011 m. – 2 legioneliozės atvejai.

Atvejų epidemiologinį tyrimą atlieka Kauno visuomenės sveikatos centras. Ligos plitimo rizikai įvertinti taip pat tiriamas vanduo pagal susirgusiųjų asmenų gyvenamąsias vietas.

Yra žinoma, kad susirgę asmenys paskutiniąsias 10 dienų iki ligos požymių atsiradimo nebuvo išvykę į užsienį, nesinaudojo Lietuvoje esančių vandens pramogų parkų, sporto klubų ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų paslaugomis.  

Legioneliozė – ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais požymiais. Žmogus legionelioze užsikrečia oro lašiniu būdu, įkvėpdamas aerozolio su Legionella bakterijomis. Šia liga neužsikrečiama geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, taip pat nuo sergančio žmogaus. Susirgti legionelioze didesnę riziką turi vyresnio amžiaus žmonės. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imuninės sistemos sutrikimai yra reikšmingi rizikos veiksniai susirgti legionelioze.

Inkubacinis ligos periodas 2-10 dienų. Liga paprastai prasideda karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia.

Legionelės plačiai paplitusios aplinkoje: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra šioms bakterijoms daugintis yra 20 – 45 laipsniai, žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje legionelės nesidaugina. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose.

Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija:

• karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC;
• šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC;
• neleisti vandeniui užsistovėti sistemose;
• ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose;
• valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus;
• po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos, reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.

Parengė ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė