Kaune atidarytas Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras

Kas sieja studentą, mokslininką ir verslininką? Tai – visiškai skirtingos sritys, o galbūt studijos, mokslas ir verslas - koja kojon žingsniuojantys ir vienas kito pažangą lemiantys dalykai?

Reklama

Atsakymą į šį klausimą turi Integruoto studijų, mokslo ir verslo slėnio „Santaka“ valdybos nariai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) akademinė bendruomenė, vakar, kovo 25 dieną, Kaune gausiam svečių būriui pristačiusi Integruoto studijų, mokslo ir verslo slėnio „Santaka“ Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrą.

Neseniai duris atvėrusio LSMU Farmacijos fakulteto koridoriuje, vos talpinusiame visus susirinkusiuosius, sveikinimo žodį taręs LSMU Senato pirmininkas prof. Vilius Grabauskas akcentavo, kad svarbiausi centro veiklos tikslai – saugios aplinkos mokslininkams kūrimas, produktyvaus darbo užtikrinimas ir lyderiavimo medicinos srityje skatinimas.

LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas pabrėžė, kad šio centro atidarymas – istorinis įvykis LSMU, šimtmečio projektas, kuris, tikėtina, atneš didžiulės naudos tiek studentams ar mokslinę veiklą toliau tęsiantiems universiteto absolventams, tiek verslininkams, o mėgintuvėlyje gimusi idėja, pritaikyta klinikinėje praktikoje, galiausiai taps naudinga ir visuomenei.

Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio teigimu, šis centras galėtų tarnauti papildomo kapitalo pritraukimui ir inovatyvių veiklų skatinimui. „Farmacijos verslas yra didžiulis ir prisidėti prie vaistų testavimo, gamybos, cheminės analizės, būtų labai didelės lėšos LSMU ir Lietuvos biudžetui“.

Atidarymo metu LSMU prorektorė studijoms prof. Daiva Rastenytė pasidžiaugė, kad biomedicinos mokslai vis labiau populiarėja tarp abiturientų, o praėjusiais metais medicinos studijos LSMU buvo populiariausios tarp stojančiųjų, o odontologijos studijos rikiavosi trečioje sąrašo vietoje. Prorektorės teigimu, dar 20 a. pirmojoje pusėje iškelti tuomečio Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto tikslai sėkmingai įgyvendinami ir šiandien, o kasmet studijas baigia daugybė išsilavinusių, kūrybingų, iniciatyvių, verslių asmenybių, puoselėjančių ir ugdančių sveiką visuomenę.

LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė bei LSMU Doktorantų tarybos pirmininkė Rūta Vosyliūtė pasidžiaugė, kad kasmet nemažėja tęsiančiųjų įvairių krypčių mokslinę veiklą, o didžiajai daliai baigiančiųjų doktorantūrą atsiveria galimybės toliau ją tęsti atliekant fundamentinius ir klinikinius tyrimus. Šie tyrimai, pasak V. Lesauskaitės, šiandien menkai tesiskiria, o ne vieno jų autoriai – Lietuvos mokslo premijos laureatai. Paskutinysis LSMU akademikų laimėjimas – 2013 m. A. P. Matusevičiui, A. Stankevičiui (po mirties), A. Rupšiui ir V. Špakauskui įteikta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Veterinarinių preparatų kūrimas, jų ikiklinikinis-klinikinis ištyrimas ir gamybos įteisinimas“. Kiekvienas toks laimėjimas – didžiulis žingsnis gerinant mokslo kokybę ir garsinant universiteto vardą.

Besidžiaugdamas didėjančiomis galimybėmis vystyti mokslinės veiklos raidą universitete, LSMU Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis teigė, kad šio centro atidarymas padės geriau ugdyti mokslo lyderius, skatins mokslinių tyrimų tarptautiškumą, taikomųjų mokslinių tyrimų plėtrą ir stiprins medicinos mokslo ir verslo sąsajas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė atkreipė dėmesį, jog šis centras – ir naujos darbo vietos bei didėjančios galimybės jauniems mokslininkams įsitvirtinti darbo rinkoje, o finansų panaudojimas kuriant Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrą – pavyzdys kitoms asociacijoms.

LSMU viešųjų ryšių specialistės Laimos Zakaraitės teigimu, LSMU kartu su partneriais – Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu – vykdydamas „Santakos“ programą suteikė unikalią galimybę po vienu stogu sujungti skirtingas kompetencijas ir dirbti Lietuvos bei užsienio šalių mokslininkų grupėms, kurios net dešimtyje padalinių vykdys perspektyvius mokslinius tyrimus: kurs veiksmingesnius medikamentus, natūralius biologiškai aktyvius junginius, nagrinės ląstelių genetinius ypatumus ir kt.

Naujojo pastato, po kurio stogu gims, tikėtina, naujausi medicinos mokslo laimėjimai, plotas – net 11 tūkst. kv. m, o projekto įgyvendinimas atsiėjo 53 mln. litų, iš kurių beveik ketvirtadalis visos sumos skirti naujausiai mokslinei įrangai įsigyti.