Kas prapjaus neteisėtų mokėjimų pūlinį? (1)
Vis didėjančios priemokos už atliktas sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš ligonių kasų, privaloma tvarka pacientų perkami „operaciniai paketai“ ir kiti neteisėti mokėjimai tampa vis skaudesniu mūsų medicinos pūliniu. Tai sėja pacientų nepasitikėjimą medikais ir skatina jų susipriešinimą. Tokia situacija netenkina ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos – jos direktorius Alfridas Bumblys neseniai prabilo apie galimą sutarčių su šiomis įstaigomis nutraukimą. Apie tai, kas galėtų prapjauti šį pūlinį ir išgydyti sistemą, paklausiau Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo dr. Jono Sąlygos.
Įstaigų vadovai vis skundžiasi, kad šiuo metu galiojantys sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai yra per maži. Jei jie per maži – iš kur ligoninė prisiduria lėšų realiomis paslaugoms suteikti? Pailiustruokite tai konkrečios paslaugos pavyzdžiu.
Esame paskaičiavę, kad ligonių kasos vidutiniškai padengia tik apie 76 procentus faktinių paslaugų išlaidų. Dėl įvestos „plaukiojančio“ finansavimo balo sistemos šie procentai nuolat svyruoja. Nepamirškime, kad didėja šildymo, elektros, medikamentų, medicinos priemonių, maisto produktų bei kitų paslaugų, kurias perka sveikatos priežiūros įstaiga, kainos. Įkainiai yra per maži, todėl visąlaik privalome skaičiuoti, planuoti, mažinti išlaidas kitoms priemonėms, atsisakyti planinių medicinos įrangos pirkimų, remontų, kad galėtume daugiau lėšų skirti vaistams. Taupymo žingsniai taip pat turi būti labai pamatuoti, kad nepakenktų paslaugų kokybei. Nors per metus ligoninė medikamentų ir medicinos priemonių įsigyja beveik už 10 milijonų litų, niekam nėra paslaptis, kad pacientams kai kada rekomenduojama pagal galimybes nusipirkti kai kuriuos vaistus ar medicinos priemones. Pasitaiko pacientų, kurie nori geresnio gydymo ir pageidauja patys nusipirkti brangesnių vaistų. Ligoninė prisiduria prie skiriamo biudžeto teikdama mokamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, kurie neturi siuntimų ir patys pageidauja savo noru išsitirti ar gydytis, atlikdama profilaktinius sveikatos tikrinimus, kitas nemedicinines paslaugas.
Žmonės vis skundžiasi, kad gydymo įstaigos reikalauja neteisėtų priemokų už paslaugas, o ligonių kasa grasina nutraukti dėl to sutartis. Kaip vertinate tą situaciją?
Tikriausiai likome vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kuri savotiškai apgaudinėja pacientus - neva už viską apmoka valstybė. Turime pripažinti – nėra nemokamos medicinos ir būti negali, nes Lietuva nėra pajėgi pilnai finansuoti savo piliečių sveikatos priežiūros, abejotina, kad mūsų valstybė ateityje turėtų pakankamai lėšų jas kompensuoti. Nėra pas mus oficialiai įteisintos priemokos, nors iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neapmokamos visos suteiktas paslaugos. Man, kaip įstaigos vadovui, visiškai suprantamas Lietuvos gyventojų nerimas dėl priemokų už kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas. Jie moka mokesčius valstybei, jiems nemokamą sveikatos priežiūrą garantuoja ir pagrindinis šalies įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija. Būna atvejų, kai kreipiasi pacientai ir į mane, kaip įstaigos vadovą, kad reikalaujama įsigyti vieną ar kitą medikamentą ar sumokėti už paslaugą. Suprantu ir pacientą, tačiau reikia suprasti ir gydytoją, kuris negali viršyti jo padaliniui skirtų finansinių kvotų vaistams ir medicinos priemonėms. Visada stengiuosi įsiklausyti į paciento problemas ir jam padėti.
Kodėl grasina ligonių kasos? Mano nuomone, ligonių kasos neturi kitų svertų kaip kovoti su tomis įstaigomis, kurios tendencingai, nuolat ir piktybiškai reikalauja iš pacientų neteisėtų priemokų. Jos gali neapmokėti už tą ar kitą atvejį, gali su tomis sveikatos priežiūros įstaigomis nesudaryti paslaugų pirkimo sutarčių ir pirkti paslaugas iš kitur.
Kaip, jūsų nuomone, galima būtų išspręsti tą mokėjimų problemą?
Problema aktuali ir būtina ją spręsti. Nenorėčiau sakyti, kad visa tai turi spręsti tik sveikatos politikai, - tai visos valstybės reikalas. Sveikatos problemos Lietuvoje yra glaudžiai susijusios su socialinėmis problemomis. Šalies visuomenė sensta, vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga, daugėja pacientų poliklinikose ir stacionaruose, dėl nepriteklių gyventojai negali laiku atvykti pas gydytoją, todėl daugėja užleistų ligų , o jas gydyti labai brangu.
Manau, kuo greičiau Lietuvoje turėtų būti įgyvendintas papildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas, įvardijant paslaugų dalį, kurios nefinansuoja privalomasis sveikatos draudimas. Nereikia išradinėti dviračio, o pažvelgti, kaip šią problemą sprendžia kitos šalys. Papildomą savanorišką sveikatos draudimą savo piliečiams siūlo Vokietija, Prancūzija, Slovėnija bei kitos valstybės, įvertinusios, kad yra nepajėgios visiškai kompensuoti išlaidų sveikatos priežiūrai. Papildomas sveikatos draudimas būtų ir kaip garantas ekonominio nestabilumo metu. Kadangi valstybė neišgali finansuoti sveikatos apsaugos sistemos, todėl turi sudaryti galimybę patiems piliečiams apsispręsti.
Sveikatos sistemos plėtros krypčių ir jų įgyvendinimo strategijoje numatyta apskaičiuoti realius sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, kaip pagrindinę prielaidą papildomajam sveikatos draudimui įgyvendinti. Tai laiduotų pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo neapmokamų paslaugų kompensavimą ir papildomus išteklius sveikatos sistemai finansuoti bei leistų išvengti neoficialių mokėjimų.
Galbūt visas šias problemas išspręs Pacientų teisių direktyva, keičianti Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugų kainodaros sistemą? Teigiama, jog teikiamų paslaugų įkainis bus teisingesnis ir realesnis, ir Lietuvos piliečiai turės daugiau galimybių gydytis kitose Europos Sąjungos šalyse...
Šiandien paslaugos Lietuvoje finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tačiau iš valstybės investicinių programų įstaigoms dar papildomai skiriamos lėšos pastatų renovacijai, medicinos įrangos įsigijimui ir kt. Pasikeitus kainodaros sistemai, dviejų finansavimo šaltinių nebebus, o visa paslaugos suma įeis į bendrą įkainį, todėl jis bus didesnis.
Manau, kad bus įteisintas realus paslaugos įkainis, kurio Lietuva neturėjo, o pacientui, besigydančiam kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, įkainių skirtumas bus mažas ir užsieniečiai nebesistebės mūsų lietuviška sveikatos priežiūros paslaugos kaina. Nemanau, kad paslaugų finansavimas ženkliai padidės, tačiau keisis kainodara, kad būtų pasiektas atitikimas tarp ES ir Lietuvos. Be to, atsisakius finansavimo per investicines programas, lėšų skirstymas sveikatos priežiūros įstaigoms tik skaidrės. Sveikatos priežiūros paslaugos lietuviams užsienyje bus prieinamos lengviau, be to, įsigaliojus Pacientų teisių direktyvai, Lietuvos pacientai turės galimybę pasitikrinti nustatytą diagnozę ar paskirtą gydymą užsienyje. Šiam projektui pritariu, nes, manau, tai tik geriau Lietuvos pacientui.
Be to, artimiausiu metu numatoma diegti šalies mastu naują paslaugos bazinės kainos skaičiavimo sistemą, taikant giminingų diagnozių grupių (DRG) metodiką. Taikant ją, įstaigoms, teikiančioms aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, turėtų padidėti finansavimas. Manau, kad įgyvendinus šiuos numatytus uždavinius, problema nebebus aktuali.
Kalbino Genovaitė Privedienė
