Kas mažesnė blogybė teismo ekspertams - teisėsaugos ar medikų kontrolė?(1)

Kas labiau linkę klastoti teismo medicinos ekspertų išvadas – teisėsaugos ar medicinos darbuotojai? Klausantis specialistų bei politikų argumentų susidaro įspūdis, kad atsakymas į šį klausimą itin svarbus Seimui, šiandien  spręsiančiam, kam pavaldi turi būti  Valstybinė teismo medicinos tarnyba.  Šią problemą iškėlė patys teismo medicinos ekspertai - jie teigia, jog būdama pavaldi Teisingumo ministerijai tarnyba kuo toliau, tuo labiau menkina darbo kokybę.

Reklama

Priešistorė

Prieš trejus metus (2008 m. gruodžio 11 d.) Teismo medicinos darbuotojų profesinė sąjunga surengė konferenciją, kurios metu profsąjungos nariai pareiškė savo nuomonę dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) pavaldumo perdavimo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Absoliuti dauguma pritarė šiai minčiai. Iš 68 balsavusiųjų tik 2 pasisakė prieš, 5 biuleteniai buvo neteisingai užpildyti, o 61 pareiškė pritariantis pasiūlymui. Tad Teismo medicinos darbuotojų profsąjunga nutarė informuoti Teismo medicinos tarnybos vadovybę dėl darbuotojų sprendimo priklausyti SAM.

Šiandien Seimas turi priimti sprendimą dėl VTMT pavaldumo, tačiau kai kurie politikai ir Vyriausybės atstovai tokią idėją vadina, švelniai tariant, neprotinga, motyvuodami tuo, jog tarnybos pavaldumas Sveikatos apsaugos ministerijai sudarysiąs terpę medikams dangstyti savo mirtinas klaidas.

Išklibins teisingumą?

VTMT Klaipėdos skyriaus direktorius Vidmantas Armonas įsitikinęs, kad Teismo medicinos tarnyba – ne žaisliukas, kurį būtų galima mėtyti iš vienos ministerijos į kitą. „Visi žino, kad sunkiausi nusikaltimai – nužudymai – sukasi aplink pagrindinę ašį – teismo medicinos išvadą. O mūsų tarnybos perdavimas Sveikatos apsaugos ministerijai  būtų teisingumo klibinimas“, - sako V. Armonas.

Praėjusią savaitę apžiūrėjęs naujai suremontuotas VTMT Klaipėdos skyriaus patalpas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis uostamiesčio žurnalistams išsakė kategorišką savo nuomonę ir šiuo klausimu: „Einama klaidinga linkme. Teismo medicina privalo išlikti pavaldi Teisingumo ministerijai. Jeigu ji būtų po SAM sparnu, ką tai reikštų? Juk pasitaiko atvejų, kai dėl netinkamai atliktų sveikatos priežiūros paslaugų žmogus netenka gyvybės. Jei Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi tarnyba tirs, ar pacientas mirė dėl medikų kaltės, ar ne, kils interesų konfliktas. Žmonės neras tiesos. Atsiras interesas dengti klaidas“.

Susitikimo metu E. Masiulis tikino, kad mėginant „prastumti šį procesą“, Vyriausybė neišvengiamai į tai įsikiš.

VTMT iki 2000 metų buvo pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, nuo 2000  iki 2010 metų – Švietimo ir mokslo, nuo 2010 metų – Teisingumo ministerijai. „Europoje tokia tarnyba pavaldi arba universitetams, arba Teisingumo ministerijai“, - atkreipė dėmesį V. Armonas.

Iniciatoriai – profsąjunga ir rezidentai

„Vakarų Lietuvos medicinai“ paprašius Sveikatos apsaugos ministeriją išsakyti savo poziciją į iš anksto reiškiamą nepasitikėjimą ja, sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė pabrėžė, kad VTMT perdavimą SAM inicijavo Teismo medicinos darbuotojų profsąjunga ir teismo medicinos gydytojai rezidentai, o praėjusį mėnesį (balandžio 9 d.) Seimo Sveikatos reikalų komitetas priėmė sprendimą ,,Dėl Teismo medicinos veiklos problemų“, kurio vienas punktų numato įpareigojimą  perduoti VTMT Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto pavaldumui.

Tačiau viešai reiškiamo nepasitikėjimo SAM viceministrė nekomentavo. N. Ribokienė tik atskleidė ministerijos poziciją dėl  būtinybės spręsti iškilusias problemas dėl teismo medicinos gydytojų licencijavimo, rezidentūros mokymo programų kokybės užtikrinimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra numatytas ar apibrėžtas VTMT bendradarbiavimas nei su sveikatos priežiūros įstaigomis, nei su teisėsauga. „Siekiant spręsti šias problemas Ministro pirmininko tarnyba sudaro tarpžinybinę darbo grupę“, - sakė ministro pavaduotoja.

Palaiko darbuotojus, ne vadovus

„Aš visada buvau ir esu už tai, kad teismo medicina būtų pavaldi SAM, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Teismo medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Robertas Bojarun. – Aš palaikau darbuotojus, kurie dirba šį darbą, ir jų sprendimą, o ne vadovus, nes teismo ekspertai yra gydytojai“.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais Teismo medicinos tarnyboje, pavaldžioje Teisingumo ministerijai,  labai sumažėjo gydytojų ekspertų – nuo 64 iki 43. Tuo pat metu kone triskart išaugo administracijos personalas – nuo 22 iki 60. „Sėkminga plėtra, - ironizavo R. Bojarun. – Mažėja ekspertų, bet teismo mediko darbo niekas kitas neatliks, tik teismo medikas“.

Darbuotojų atstovo manymu, Lietuvoje visų pirma derėtų išspręsti dvi problemas – papildyti studijų programą, kad baigę universitetą studentai iš karto galėtų įgyti teismo ekspertų specialybę, bei organizuoti universitetinius kursus jau dirbantiems gydytojams. „Tačiau kyla klausimas, kas už tai mokės? Kas tai organizuos? Reikalinga kviestis pokalbiams medikų draugijas. Kažin, ar, pavyzdžiui, traumatologai sutiktų ne tik apžiūrėti nukentėjusįjį, bet ir aprašyti sužalojimą bei pateikti išvadas. Todėl esant tokiai situacijai reikia ne mažinti teismo ekspertų skaičių, o jį didinti. Tačiau darbuotojai atleidžiami vadovybei pasukus prie teisėsaugos“, - vardijo VTMT pavaldumo Teisingumo ministerijai trūkumus pašnekovas.

R. Bojarun pabrėžė, kad būdama pavaldi Teisingumo ministerijai ir nebeturėdama pakankamo skaičiaus ekspertų VTMT perpus sumažino autopsijų skaičių (nuo 25 proc. mirusiųjų iki 17 proc.). Pašnekovo teigimu, VTMT vadovybė turinti planų šį skaičių sumažinti iki 9 proc.

Tiesa ir dabar nežinoma?

„Niekas nežino, nuo ko miršta žmonės Lietuvoje. Rašoma, kad labai daug – nuo širdies ligų. O kuo remiantis skelbiama tokia statistika? Tuo, kad policijos pareigūnas rado negyvą žmogų namuose ir atvykęs felčeris, kuris nėra profesionalas teismo ekspertas, pateikė savo nuomonę, jog mirtis ištiko sustojus širdžiai? Remiamasi neprofesionalų nuomone! Net įrodžius, kad tai buvo klaida, negalima būtų jo nubausti, nes jis nėra šiuos srities specialistas, – piktinosi pašnekovas, pateikdamas dar kitus skaičius, jo nuomone, atspindinčius iškreiptus statistinius duomenis. – Autopsijų  skaičius sumažėjo, o smurtinių ir nesmurtinių mirčių santykis išliko toks pat – 50 proc. Nors mirusiųjų per metus ištirta net 2500 mažiau“.

R. Bojarun atkreipė dėmesį, kad, oficialiais duomenimis, smurtinių mirčių mūsų šalyje sumažėjo būtent per pastaruosius dvejus metus, kai VTMT tapo pavaldi Teisingumo ministerijai. „Tačiau niekas nesako, kad tokių mirčių sumažėjo ne todėl, kad policija geriau dirba, o todėl, kad atliekamų tyrimų sumažėjo“, - sakė teismo ekspertas.

Todėl atsakydamas skeptikams dėl VTMT perdavimo SAM, profsąjungos vadovas sako, kad priešingai, būtent teisėsauga, turėdama sau pavaldžią VTMT ir taikydama ką tik išvardintas priemones, esą „nori dirbtinai pagerinti savo darbo rezultatus“, nes Lietuva pirmauja Europoje pagal žmogžudysčių kiekį šimtui tūkstančių gyventojų.

Vis dėlto pašnekovas neatmeta tikimybės, kad teismo medicinos tarnybai įtaka gali būti daroma net jei ji bus pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Tačiau, jo manymu, tai esą būtų menkesnė blogybė už esamą padėtį. „Viskas yra įmanoma ir tam tikras pavojus visuomet yra. Tačiau kiek tokių atvejų per metus, kai įtariama mirties priežastis – medikų aplaidumas, susidaro per visą Lietuvą (V. Armono teigimu, 80, bet didžioji dalis nepasitvirtina. – Aut. past.)? O jei mums įtaką daro teisėsauga ir pareigūnai? Žala daug didesnė, nes gydytojai nieko nepadaro tyčia. O dabar žinome, kad daug garsių žmonių Lietuvoje žuvo – vienas paspringęs, kitas – gamtinių reikalų atlikti nuėjęs. Ar tikrai niekas nedarė įtakos teismo ekspertams, pateikusiems tokias išvadas? Pagrindinis mūsų darbo baras – smurtinės mirtys, ir manau, kad teisėsauga, norėdama išlaikyti VTMT, tik manipuliuoja gydytojų daromomis klaidomis“.

Britiškasis koroneris

Jungtinėje Karalystėje dirbantis gydytojas dr. Audrius Šimaitis „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo, kad Anglijos teismo medicina nėra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.

„Kiek žinau, tai yra teisingumo sistemos dalis, - kalbėjo daktaras. - Britiškoje sistemoje yra sukurta unikali institucija - koroneris. Tai teisininko institucija, turinti vienintelį tikslą - nustatyti mirties priežastį. Tai nėra nei teismo, nei medicinos ekspertizė. Koroneris tiesiog nustato, ar mirtis buvo natūrali, ar smurtinė. Koroneriui taip pat reikia pranešti ir apie visus pacientus, mirusius ligonius. Jei pacientas mirė 24 valandos nuo patekimo į ligoninę, operacijos metu arba iš karto po operacijos, ši institucija dažniausiai pradeda tyrimą. To tyrimo metu dalyvauja artimojo giminės, pacientą gydę gydytojai. Tyrimo metu tiriama, ar buvo galima išvengti mirties“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt