Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Kas bendro tarp skiepų, žydų ir JAV vyriausybės?

Mindaugas Savickas | 2012-10-09 00:05:57

Nežinau, kaip Jūs, bet aš turiu draugų, manančių, kad 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinius aktus slapta organizavo pati JAV vyriausybė, dėl didžiosios dalies pasaulio bėdų kalti žydai, o skiepai šiais laikais reikalingi tik farmacijos kompanijų pelnams susikrauti. Negana to, tie skiepai dar ir žalingi – sukelia autizmą, naikina imunitetą ir sukelia daugybę kitų blogybių. Nors patikimos ir patikrintos mokslinės studijos apie skiepus nurodo priešingus faktus, jie dažnai ignoruojami arba jais nepasitikima. Taigi kaip ir kodėl informacijos amžiuje gimsta ir  sklinda skiepų sąmokslo teorijos?

Skiepai
Viešojoje erdvėje skiepai vis labiau demonizuojami. © Fotolia.com

Paklydę internete 

Rašytojo Ingazio Ramonet skaičiavimu, per pastaruosius 30 metų pasaulyje buvo sukurta daugiau informacijos nei per ankstesniuosius 5 tūkst. metų, o viename sekmadieniniame „New York Times“ numeryje yra daugiau informacijos, nei XVIII amžiuje vienas išsilavinęs žmogus gaudavo per visą gyvenimą. 

Komunikacijos, o ypač interneto laukui plečiantis septynmyliais žingsniais, informacijos kiekis jos vartotojams tampa sunkiai aprėpiamas. Globaliose komunikacijos džiunglėse patikima, kiek įmanoma patikrinta ir išsami informacija svarbiais klausimais susipina su dezinformacija arba menkaverte, iškreipta informacija. Ją talpinti į internetą gali bet kas, ir krauna neribotais kiekiais. O atsirinkti, kas yra kas, dažnai nėra paprasta, ir ne visi turime tam būtinų žinių ir analitinių gebėjimų.

 „Mielos Mamos, būtinai pažiūrėkite šitą filmą, kuriame Rusijos profesoriai pasakoja apie siaubingą skiepų žalą mūsų vaikų imuninei sistemai, kad išvengtumėte pasekmių, su kuriomis mes dabar kovojame“, – siūlo vieno populiaraus internetinio forumo dalyvis.  

Filmas forume sukelia didelį rezonansą. Sulaukiama keleto pasiūlymų su mokslu prasilenkiantį filmą vertinti kritiškai, bet juos nušluoja maždaug trisdešimties pasibaisėjusių skiepais mamų atsiliepimų cunamis.

„Temperatūra šiais laikais ir nuo vakcinų pakyla, ir dar ohoho kokia. Čia mes daugelis rašome apie matomas, iškart ar po kelių savaičių – mėnesių pasireiškiančias reakcijas, tačiau pilna tokių, kurių gal nepastebim, kurios gal dar nepasireiškia, tačiau ateityje išlįs. Autizmas – vienas is pavyzdžių. Tačiau gali būti ir lengvesnių formų (smegenų pažeidimo) – mokymosi sunkumai, perdėta agresija, bendravimo sunkumai... Kiti neįgalumai išsivysto vėliau, nes, tarkim, po skiepo lieka pažeista imuninė sistema, vaikas gali sunkiau „susitvarkyti“ su ligom, padidėja rizika sirgti vėžiu ir pan.“, – „įžvalgomis“ dalinasi kita forumo dalyvė.

„Aš taip pat gailiuosi, kad skiepijau savo dukrelę.... Gimė visai sveika, o po skiepų visai nebeteko imuniteto, dažnai užeidavo trijų dienų karštinės, ir taip iki 3 metų vargom, dabar ji nebeserga, yra stipri, bet kas žino, koks poveikis liko ir kiek prisikentėjo“, – imuniteto praradimą „diagnozavo“ dar viena mama.

Įrodymais pagrįsta medicina svetima

Daugėja sveikatos tema rašančių portalų, kuriems įrodymais ar bent jau sveiku protu pagrįsta medicina – svetima. Šiais laikais tokį portalą per keletą valandų gali sukurti bet kas ir rašyti gali ką nori bei kaip nori.

„Skiepai ne tik kad nesaugo nuo ligų, bet patys yra jų priežastimi. Skiepai pažeidžia imuninę sistemą.

Po dozės skiepų vakcinuotasis apsikrečia tomis populiariomis ligomis, kuriomis niekada gal ir nesirgtų, bei gauna naujas, dar mokslo neištirtas, ligas. Tai pradedama gimdymo namuose“, – teigiama vieno apie mediciną ir sveikatą rašančio portalo straipsnyje.

Gydytojos
Vaikų gydytoja Janina Zupkauskienė (kairėje) ir infekcinių ligų gydytoja doc. Ligita Jančorienė teigia, kad daugelis skiepų yra reikalingi, o manantys kitaip pavojingai klysta. Mindaugo Savicko nuotr.

Ne mažiau kategoriškai skiepijimas pasmerkiamas kitoje interneto svetainėje – joje pateikiama daugybė įtaigių skiepų žalos „įrodymų“, šiurpių istorijų, juokinančių mokslininkus ir gydytojus, bet paveikiančių lengvatikius.

Lietuvos viešojoje erdvėje yra ir kitokių balsų, propaguojančių skiepų atsisakymą. Štai dainininkė Aistė Pilvelytė yra viešai pareiškusi, kad „skiepai suteikia daug žalos, tačiau ne naudos, kaip dažnai dabar skelbiama“. Dar vienas prieš vakcinavimą pasisakantis veikėjas Andrius Lobovas teigia išsiaiškinęs, kodėl pastaruoju metu daugėja homoseksualių žmonių – dėl to, pasirodo, irgi kalti skiepai. Drąsiaus Kedžio vaikystės draugu prisistatantis vyriškis, pasinaudodamas bet kam prieinamomis neribotomis informacijos talpinimo internete galimybėmis, varo aktyvią antivakcininę kampaniją – deda savo pasisakymus į „Youtube“ ir net dalyvauja televizijos laidose.

Įdomi ta mūsų žiniasklaida, lengvai suteikianti eterį mažaraščiams rėksniams prieš vakcinaciją, bet neparodanti Dalai Lamos, savo rankomis skiepijančio kūdikius nuo poliomielito.

Skiepų nauda ir žala

Sveikatos žurnalistų asociacija šia tema rašantiems žurnalistams surengė seminarą, kuriame vaikų gydytoja Janina Zupkauskienė bei infekcinių ligų gydytoja docentė Ligita Jančorienė pasidalino informacija apie skiepų istoriją, veikimo mechanizmus, poreikį, naudos ir žalos santykį.

Lietuvoje medicinos daktaras Bėkleris skiepijo žmones karvių raupais jau nuo 1768 m., tačiau vakcinacijos pradininku laikomas britų gydytojas Edvardas Dženeris, 1796 m. truputėlį sergančiųjų raupais pūlinukų turinio „įdėdavęs“ sveikiems žmonėms per padarytus mažyčius įbrėžimus. Tai veikė, ir šie žmonės įgydavo imunitetą raupams.

1808 m. Vilniuje buvo įkurtas vienas pirmųjų Europoje ir pirmasis Rytų Europoje vakcinacijos institutas. Nuo 1930 metų raupų vakcinavimas Lietuvoje tapo privalomas, ir šios programos dėka  paskutinis raupų atvejis mūsų šalyje užregistruotas 1936 metais.

20-asis amžius į vakcinavimo procesą atnešė daug pokyčių. Anksčiau buvo skiepijama tik gyvomis vakcinomis, t. y. sergančio žmogaus virusu arba mikrobu, o vėliau sukurti jau negyvi skiepijimo produktai, skatinantys antikūnų gamybą su kur kas mažesne šalutinio, nepageidaujamo poveikio tikimybe, išsiplėtė ir ligų, kurios įveikiamos skiepais, sąrašas, o šiuo metu žengiama į priešvėžinių vakcinų erą.

Gydytojos J. Zupkauskienės teigimu, daugelis vakcinacijos procesą ir jo poveikį supranta klaidingai, visuomenėje gajūs mitai apie skiepų žalą neturi realaus pagrindo, bet dėl jų vis dažniau atsisakoma skiepyti vaikus. Dėl antivakcininio judėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje pradeda busti  seniai pamirštos ligos.

„Būtų labai gerai, jeigu koks nors agitatorius prieš skiepus pamatytų, pavyzdžiui, tuberkulioziniu meningitu susirgusį  kūdikį. Kai iš jo stuburo kanalo imi punkciją ir matai, kaip bėga gryni pūliai, kaip susidaro fibrino plėvelė, ir žinai, kad tai baigsis labai liūdnai. Ir kad tas agitatorius pamatytų tėvus, gimdymo namuose nepasirūpinusius paskiepyti kūdikio nuo tuberkuliozės. Nors BCG vakcinos nuo tuberkuliozės efektyvumas nėra labai didelis, visgi ji veikia maždaug 50 proc. atvejų ir kai kuriais atvejais tikrai gelbsti gyvybes“, – sakė J. Zupkauskienė.

„Vakcinos,  kuri leidžiama trijų parų naujagimiui, pašalinių reakcijų būna nedaug. Tai vadinamieji tuberkulioziniai limfadenitai.  Po

raktikauliu, ant krūtinės ląstos arba pažastyje išsivysto limfmazgio uždegimas, jis padidėja, netgi gali pakilti temperatūra. Bet tai yra savotiška vietinė odos tuberkuliozė, „miniliga“, kuri vėliau apsaugos nuo kitų jau pražūtingų tuberkuliozės formų. Ši reakcija greitai praeina, o per visą savo darbo laiką nemačiau nė vienos sunkesnės komplikacijos. Kartais toje vietoje, kur į odą buvo suleista, gali atsirasti raudonas gumbelis, jis pūliuos. Po kiek laiko susidarys šašas, dar vėliau jis nukris ir susidarys baltas randelis. Tai laukiama reakcija, minėta vietinė tuberkuliozė, apsauganti ateityje nuo rimtų tuberkuliozės formų. Dar dėl šalutinio poveikio... vienas homeopatas žiniasklaidai buvo šnekėjęs, kad tuberkuliozinė vakcina sukelia autizmą. Tai daugiau nei nesąmonė, nėra jokio ryšio tarp šių dviejų dalykų, ir tai patikimai įrodyta“, – nurodė gydytoja.

Skiepų pasas
Skiepų pasas. Redakcijos archyvo nuotr.

Docentės L. Jančorienės teigimu, skiepų naudą su galima žala net sunku lyginti –  rimtesnės žalos sveikatai atvejai yra itin reti.

Virusinės vakcinos – vėjaraupių, tymų, parotito - kartais sukelia sistemines reakcijas, kurios paprastai pasireiškia sukarščiavimu po 7 ar daugiau dienų. Tai – gana dažnos, tikėtinos reakcijos, bet praeinančios per trumpą laiką ir jokių blogesnių padarinių nesukeliančios.

„Daugiau šalutinių reakcijų sukelia gyvos vakcinos. Reakcijos gali būti trijų tipų: vietinės, bendros ir anafilaktinės. Pavojingiausia yra būtent pastaroji. Tai priklauso nuo individo genetinės predispozicijos, ir tokią reakciją numatyti labai sunku. Maždaug vienas iš šešių šimtų tūkstančių naujagimių patiria šią sunkią alerginę reakciją. Kur kas dažniau galima tikėtis vietinės reakcijos, pūlinuko, tai normalu, vyksta imuniteto kūrimo procesas. Jeigu kur nors padidėjo limfmazgis, tai irgi nieko baisaus, vakcina, tas susilpnintas mikrobas, ten pateko ir įvyko sritinio limfmazgio reakcija. Limfodenitas greitai praeina, ir tai nėra rimtesnė problema. Manoma, kad pagrindinė jo priežastis – ne visai tikslus skiepo suleidimas, ne į odą, kaip reikia, bet į poodį, vienu milimetru giliau, ir įvyksta šiek tiek kitoks atsakas. Bet tai yra žinoma, laukiama, ir jokios didesnės žalos nepadaroma, o nauda – didelė, neabejotinai gelbstinti gyvybes“,  – sakė doc. L. Jančorienė.

Mindaugas Savickas

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Skiepai
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų