Kam naudinga leisti prekiauti nereceptiniais vaistais parduotuvėse?

Liberalų sąjūdžio frakcija Seime užregistravo siūlomas Farmacijos įstatymo pataisas, kurios leistų nereceptiniais vaistais prekiauti ne tiktai vaistinėse, bet ir mažmeninės prekybos vietose. Pasak Liberalų sąjūdžio partijos lyderio Eligijaus Masiulio, šis pasiūlymas gerintų vaistų prieinamumą gyventojams, be to, paskatintų konkurenciją mažmeninėje vaistų pardavimo rinkoje. Tačiau kiti „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovai pasiūlymą vertina neigiamai – jo įgyvendinimo atveju būtų pasukta ne atsakingo vaistų vartojimo, o savigydos keliu. Vaistų ir maisto papildų pasiūla mūsų šalyje ir taip esanti didelė, jų vartojama pernelyg daug ir dažnai visai be reikalo.

Reklama

Mato teigiamas pasekmes

„Manome, kad nereceptiniai ir saugūs vaistai turėtų būti lengviau prieinami gyventojams. Ne visose kaimiškose vietovėse yra vaistinių, ne visuose miestuose ar jų rajonuose vaistinės veikia po darbo valandų. Jeigu namuose nekaupi medikamentų, kartais yra problema įsigyti paprasčiausių vaistų nuo peršalimo ar galvos skausmo. Permainos vaistų pardavimo tvarkoje būtų palankios gyventojams, be to, paskatintų konkurenciją mažmeninėje vaistų pardavimo rinkoje“, – sakė Eligijus Masiulis. Pašnekovo teigimu, nereceptinių vaistų, kuriais galima prekiauti, sąrašą pirmiausia turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos ministras. Ministras taip pat nustatytų vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose sąlygas, saugojimo ir apskaitos tvarką.

Liberalų lyderio teigimu, kitų valstybių patirtis rodo, kad leidimas prekiauti nereceptiniais vaistais ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose padidino vaistų prieinamumą gyventojams, bet nepadidino vaistų vartojimo. E. Masiulis atkreipė dėmesį į Danijos patirtį – šioje šalyje per septynerius metus nuo nereceptinių vaistų pardavimo ne vien tiktai vaistinėse pradžios neužfiksuota jokio suvartojamų vaistų kiekio padidėjimo.

„Mano nuomone, duomenys apie didelį nereceptinių vaistų vartojimą Lietuvoje gali būti nulemti ir to, kad žmonės linkę vaistus kaupti, bet nereiškia, kad jie visada vartojami. Gali būti taip, kad nusiperkama tiesiog atsargai, o pasibaigus galiojimo laikui, vaistas patenka į šiukšliadėžę. Aš tikiu, kad mūsų pasiūlymas sumažintų poreikį tuos vaistus kaupti ir laikyti. Jeigu tu žinai, kad vaistų nuo skausmo ar karščiavimo gausi visą parą veikiančioje degalinėje, kam juos laikyti?“,  – „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė E. Masiulis.

Liberalai taip pat siūlo Farmacijos įstatymo pataisomis atsisakyti ribojimo kelioms įstaigoms vykdyti vaistinės veiklą tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu – tai leistų užtikrinti didesnę konkurenciją ir mažesnes vaistų kainas.

Skatintų savigydą?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorė dr. Jurgita Daukšienė atkreipia dėmesį, kad vaistai – išskirtinė prekė. Valstybė ir visuomenė turėtų būti suinteresuota kuo mažesniu ir tikslingu šios prekės naudojimu. Tam reikalingos žinios, kurių dauguma žmonių neturi, todėl vaistų pirkimas ir naudojimas be specialisto konsultacijos neturėtų būti skatinamas. „Pirkdamas vaistą vaistinėje, žmogus turi galimybę aptarti jo panaudojimą su vaistininku, kuris penkerius metus mokėsi bazinių medicinos žinių. Daugelyje ES valstybių vaistinių veiklą drąsiai galėtume palyginti su notarų biurų veikla, kuriuos gali įsteigti tik teisininkai ir patys ten dirbti. Notarų paslaugų kainas labai griežtai reguliuoja valstybė, kai kurios jų teikiamos už simbolinę kainą, bet tam tikrose paslaugose leidžiama ir uždirbti. Taip ir vaistinėse – specialistų konsultacijos teikiamos nemokamai, uždirbama iš kitų paslaugų ir tą užtikrina valstybė“,  – sakė dr. J. Daukšienė.

Pašnekovė sutinka su nuomone, kad įteisinus pasiūlymą nereceptiniais vaistais prekiauti kitose mažmeninės prekybos vietose, kai kuriuos vaistus galėtume įsigyti pigiau. Bet ir žmonės, ir valstybė sutaupytų daug daugiau, jeigu vaistai būtų perkami ne savo nuožiūra, o pasikonsultavus su vaistininkais. „Pasiūlymas netinkamas, jo įgyvendinimo atveju būtų dar labiau pasukta ne atsakingo vaistų vartojimo, o savigydos keliu. Spėju, kad šie siūlomi Farmacijos įstatymo pokyčiai galėjo gimti arba iš neišmanymo, arba dėl lobistų veiklos“, – kalbėjo ji.

Siūlo atkreipti dėmesį į gilumines problemas

Tačiau J. Daukšienė pabrėžė, kad norint gauti kokybiškas, ne siekiu parduoti daugiau, o profesinėmis žiniomis pagrįstas vaistininkų konsultacijas, būtina spręsti vaistinių veiklos problemas – užtikrinti tam tikras jų pajamas. „Lietuvoje to nėra, bet daugelyje Europos šalių veikia įvairūs tas pajamas užtikrinantys mechanizmai. Pavyzdžiui, viena vaistinė nuo kitos turi būti nutolusi bent 500 m. atstumu arba penkiems tūkstančiams gyventojų – viena vaistinė. Užtikrinus šias garantuotas pajamas, mainais vaistininkai įpareigojami teikti tam tikras paslaugas nemokamai – konsultuoti, matuoti kraujospūdį, esant poreikiui – siųsti pas gydytoją ir kitas. Veikia vaistininkų garbės kodeksai, siekiama suteikti kuo kokybiškesnes konsultacijas, nes būtent jos yra vaistinių profesionalumo matas. Deja, Lietuvoje nueita kitu keliu“, – atsiduso lektorė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad dėl netinkamo valstybinio reguliavimo Lietuvoje susiformavo oligopolinė vaistų rinka, kurioje mažos, tinklams nepriklausančios vaistinės nebegali išgyventi – jau vien todėl, kad iš gamintojų niekada neišsiderės tokių nuolaidų, kokias gauna didieji tinklai. „Absoliuti vaistinių dauguma dabar priklauso tinklams, kuriems vadovauja toli gražu ne vaistininkai. Motyvacijos teikti profesionalias nemokamas vaistininkų konsultacijas lieka vis mažiau“, – nurodo J. Daukšienė. Ji taip pat pabrėžia, kad būtent oligopolinėje rinkoje atrastume aukštesnių, negu daugelyje aplinkinių šalių, vaistų kainų priežastis.

Vaistų pasiūla ir taip pakankama

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys nesivėlė į diskusiją, ar leidimas prekiauti nereceptiniais vaistais padidintų perteklinį jų vartojimą, bet pabrėžė, kad vaistų prieinamumas Lietuvoje yra pakankamas ir realaus poreikio pradėti pardavinėti vaistus kitose mažmeninės prekybos vietose nėra. „Lietuvoje turime pakankamai platų vaistinių tinklą (apie 1400 vaistinių), vienai vaistinei tenka apie 2140 gyventojų. Tai gerokai daugiau, negu Europos Sąjungos vidurkis, kai vienai vaistinei tenka 3300 gyventojų", – nurodo G. Barcys.

Pašnekovo teigimu, pasiūlymo įgyvendinimo atveju tektų užtikrinti visų mažmeninių prekybos vaistais vietų kontrolę, siekiant įsitikinti, kad parduodami vaistai būtų registruoti, laikomi tinkamose sąlygose, įsigyjami iš licencijuotų tiekėjų. „Ši papildoma kontrolė būtų susijusi su didesniais administraciniais kaštais, bet tai tik vienas iš trūkumų, – sakė G. Barcys. – Neaišku, kaip gyventojams būtų teikiama farmacinė paslauga. Vaistinėje visą darbo laiką dirba farmacijos specialistas – jis ne tik parduoda, bet ir konsultuoja dėl vaistų vartojimo, išsiaiškina vaistų suderinamumą kiekvienu individualiu atveju. Kitose mažmeninės prekybos vietose iškiltų reali nekvalifikuotų farmacinių paslaugų teikimo grėsmė“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad artimiausiu metu bus pateiktas Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas, leisiantis nuotolinę nereceptinių vaistų prekybą, ir taip padidinsiantis vaistų prieinamumą gyventojams. „Įstatymui įsigaliojus, nereceptinius vaistus bus galima užsisakyti internetu ir gauti tiesiai į namus“, – sakė VVKT vadovas.

Paskatintų perteklinį vaistų naudojimą?

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentas Eligijus Valskis neabejoja, kad leidimas prekiauti vaistais ir maisto papildais prekybos centruose ir kitose mažmeninės prekybos vietose dar labiau paskatintų perteklinį jų vartojimą. „Ir dabar turime daug perteklinio vartojimo. Viešoji erdvė pilna vaistų propagandos – neva vaistais ir papildais galima išspręsti daugybę sveikatos problemų. Pagalvokime, kas nutiktų pasiūlymo priėmimo atveju – reklamos dar padaugėtų, nes vaistus reklamuoti, naudoti įvairias rinkodarines akcijas pradėtų ne tik vaistinių tinklai, bet ir didieji prekybos centrai, gal net degalinės“, – įsitikinęs E. Valskis.

Pašnekovo teigimu, politikai turėtų ne lengvinti, bet priešingai – griežtinti nereceptinių vaistų ir maisto papildų pardavimo sąlygas. „Mokslo įrodyta, kad daugelis tų papildų, sintetinių vitaminų, jei vartojami be tikro reikalo, sukelia priešingą efektą, negu tikėtasi – ne prideda sveikatos, o jai tik kenkia. Atsakinga valstybė turėtų į tai atsižvelgti ir riboti beatodairišką visos tos „chemijos“ vartojimo skatinimą“, – kalbėjo E. Valskis.

Eligijus Masiulis, paprašytas pakomentuoti argumentus dėl agresyvių vaistų reklamų sutiko, kad jos iš tikrųjų skatina vaistų vartojimą. „Manau, plačiai reklamuojamos akcijos tikrai skatina pirkti ir vartoti vaistus, tai įtaigi poveikio priemonė. Nors Reklamos, Farmacijos įstatymuose numatyti tam tikri ribojimai, gali būti, kad jie nėra pakankami ir į tai tikrai reiktų atkreipti dėmesį. Tik reiktų atskirti du dalykus – reklamą ir tai, ką mes siūlome – galimybę žmonėms įsigyti nereceptinius vaistus jiems patogiose vietose. Tai atskiri dalykai“, – pabrėžė E. Masiulis.

Mindaugas Savickas