Kaip organizmą veikia magnetinio rezonanso tomografija?(2)

Klausimas. Sergu ginekologine liga. Gydytojas man paskyrė magnetinio rezonanso tomografiją. Norėčiau daugiau sužinoti apie šį tyrimą, kaip jis veikia organizmą, ar nekenkia sveikatai. Girdėjau, kad tyrimo metu veikia stiprus magnetinis laukas.

Atsakymas

Šiemet uostamiestyje pradėjo veikti du nauji galingi ligų diagnostikos aparatai – magnetinio rezonanso tomografai – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Tokios didelės galios – 1,5 teslos – aparatus iki šiol turėjo tik didžiosios Vilniaus ir Kauno ligoninės, nes vieno aparato kaina siekia net 5 mln. litų.

Pasak gydytojų radiologų, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – protonų kiekio matavimas tam tikroje kūno vietoje naudojant stiprų magnetinį lauką. Kadangi protonų kiekis įvairiuose audiniuose skiriasi, galima sukurti skirtingą tiriamosios vietos vaizdą.

MRT tyrimas nėra kenksmingas, nes jo metu netaikoma jonizuojanti spinduliuotė, kaip rentgenologiniuose tyrimuose ar kompiuterinėje tomografijoje. MRT taikomas stiprus magnetinis laukas, todėl negalima tirti pacientų, turinčių kardiostimuliatorių, defibriliatorių, kochlearinį implantą, vaistų/insulino pompas, nes gali sutrikti šių prietaisų veikla. Taip pat, anot medikų, tyrimas negali būti atliekamas pacientams su seno tipo feromagnetiniais (nerūdijančio plieno) stentais, implantais (pvz., sąnarių), feromagnetiniais svetimkūniais (ypač akių), kadangi jie magnetiniame lauke gali kaisti ar net pajudėti. Šiuo metu dauguma stentų, protezų yra gaminama iš lydinių, kurių magnetinis laukas neveikia. Vengtina tyrimą atlikti nėščioms moterims I trimestrą dėl galimo vaisiaus perkaitimo, nors kenksmingumas nėra įrodytas. Be to, moterims patartina einant į tyrimą nesidažyti, nes kai kuriuose blakstienų tušuose yra metalo dalelių. Dirginimo pojūtis galimas pacientams su permanentiniu makiažu, turintiems tatuiruočių. Prieš tyrimą reikia nusiimti visus metalinius, magnetinius daiktus (laikrodžius, diržus, papuošalus, banko korteles ir pan.).

Magnetinio rezonanso tomografija atliekama pacientui gulint ant stalo. Ant tiriamosios srities uždedama ritė (elektromagnetinių impulsų siuntimo ir fiksavimo prietaisas). Dėl siunčiamų impulsų pacientas tyrimo metu girdi triukšmą, panašų į kalimą plaktuku. Triukšmui sumažinti pacientui uždedamos ausinės. Žmogus turi gulėti labai ramiai, nejudėti viso tyrimo metu, kuris trunka 20-50 minučių.

MRT klinikinėje praktikoje naudojamas labai plačiai. Viena pagrindinių sričių – neuroradiologija, t. y. centrinės nervų sistemos tyrimai. Kita plati sritis – judamojo aparato tyrimai, taip pat kardiologinių susirgimų diagnostika. Šis metodas taip pat taikomas pilvo, dubens organams ištirti. Pasak medikų, tyrimas nepamainomas dubens organų ligų diagnostikoje – storosios žarnos, gimdos ir jos priedų, prostatos, šlapimo pūslės navikinių procesų išplitimui įvertinti. Ginekologinių ligų atveju patologinių pakitimų diferenciacija žymiai geresnė, detalesnė nei kompiuterinės tomografijos metu.

Kasmet MRT tyrimų atliekama vis daugiau, pavyzdžiui, vien Klaipėdos jūrininkų ligoninė per metus ketina atlikti iki 2500 tyrimų. Nors šiemet Klaipėdos ligoninėse įdiegti du naujausios kartos diagnostikos aparatai, pacientų eilės atlikti šį tyrimą išliko, tyrimo tenka laukti ne vieną savaitę. Turintiems gydytojo specialisto siuntimą pacientams už šį gana brangų tyrimą mokėti nereikia.

Janina Tilvikaitė

gargzdai.lt