Kaip nepasiklysti sveikatos apsaugos ministro komunikacijoje(5)

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio agresyvi komunikacija viešoje erdvėje, parodanti privačią mediciną išskirtinai kaip blogą, o valstybinę – gerą, yra tendencinga ir klaidinanti visuomenę. Vykstant pačiam tikriausiam informaciniam karui, ministro komunikacinius veiksmus galima įvertinti naudojantis sociologo, informacinių konfliktų specialisto Johan Galtung įvardintomis 11 tipiškų konflikte naudojamų  klaidinančio vaizdavimo priemonių:

1. Pagrindinio turinio „nuaktualinimas“: kai pasekmės akcentuojamos be gilinimosi į priežastis konfliktui spręsti.

2. Dualizmas: sumažinant dalyvaujančių konflikte šalių skaičių iki dviejų, nors jų yra daugiau. Pranešimas išskirtinai koncentruojamas į vidinę konflikto eigą, ignoruojant išorines jėgas.

3. Pabrėžtinumas, kad viena pusė labai gera, o kita labai bloga.

4. Armagedonas: parodant galią, kaip praleistą būtiną alternatyvą sprendžiant konfliktą.

5. Koncentracija į  pavienius atvejus, vengiant kalbėti apie kitus svarbius dalykus – konflikto priežastis, pasekmes, galimus sprendimo būdus.

6. Painiava: fokusuojantis tik į konflikto areną,  neparodant veiksnių, kurie tą konfliktą sukėlė ir daro didžiausią įtaką.

7. Netekčių nuslėpimas.

8. Žiniasklaidos vaidmens ir įtakos konflikto eigai nuslėpimas.

9. Didelių išorinių jėgų, darančių įtaką konflikto eigai, vaidmens nuslėpimas.

10. Taikos pasiūlymų ir kitų taikių iniciatyvų nuslėpimas.

11. Susitaikymo praleidimas.

Klaidinančio vaizdavimo priemonės ministro komunikacijoje

1. Pagrindinio turinio „nuaktualinimas“. Galima daryti prielaidą, kad ministro  pareiškimai bent jau dalinai šią priemonę atitinka. Ministras nuolat kritikuoja lobstančius farmacininkus, kaltina privačią mediciną nesąžiningumu. Tačiau apie bene rimčiausias sveikatos priežiūros sistemos bėdas – korupciją, aplaidžią pačios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiklą ir eiles valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose jis kalba mažai arba nieko. Taip tyčia ar netyčia nukreipiamas visuomenės dėmesys nuo pačios SAM ir jai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų giluminių problemų.

2. Dualizmas. Iš tiesų nuolat privačią mediciną kritikuojantis ministras suprimityvina sveikatos priežiūros sistemos vaizdą. Lieka dvi šalys – „gera“ valstybinė medicina ir „bloga“ privati. Pacientai, mokesčių mokėtojai, išlaikantys visą sveikatos priežiūros sistemą, lieka kažkur nuošalyje. Jų nuomonės neklausiama.

3. Pabrėžtinumas, kad viena pusė labai gera, o kita labai bloga. Sutampa. Ministro viešuose pasisakymuose girdime daug kritikos „blogai“ privačiai medicinai ir nė vieno peikiančio žodžio „gerai“ valstybinei medicinai.

4. Armagedonas: parodant galią, kaip praleistą būtiną alternatyvą. Ministras viešojoje erdvėje teigia, kad sveikatos priežiūros sektoriuje esama daugybė ilgus metus nespręstų ydų. Taip parodoma, kad būtinas galios panaudojimas praleistas, todėl dabar būtina imtis ryžtingų veiksmų situacijai tvarkyti. Visgi šios klaidinančios priemonės naudojimu ministro apkaltinti negalėtume – iš tiesų sveikatos priežiūros sektoriuje problemų netrūksta, o ankstesnieji du ministrai – Algis Čaplikas ir Raimundas Šukys jas spręsdami nuveikė nedaug.

5. Koncentracija į  pavienius atvejus, vengiant kalbėti apie kitus svarbius dalykus – konflikto priežastis, pasekmes, galimus sprendimo būdus. Štai ministras nuolat mini vieną privačią sveikatos priežiūros įstaigą, įvairiomis akcijomis „persiviliojančią“ pacientus iš valstybinės poliklinikos. Pabrėžiama viena akcija, kai naujai prisiregistravusiems pacientams siūloma nuolaida degalams.  Apie tai, kad bėdų turi tiek privati, tiek valstybinė medicina, nutylima. Taip pat – ir apie tų bėdų priežastis.

6. Painiava: fokusuojamasi tik į konflikto areną,  neparodant veiksnių, kurie tą konfliktą sukėlė ir daro didžiausią įtaką. Ko jau ko, o painiavos tikrai netrūksta. Kalbama, kad bus „tvarkoma“ privačios medicinos savivalė, ir auditorijos dėmesį stengiamasi nukreipti būtent į šią temą.  Trūksta aiškios būsimosios sveikatos apsaugos reformos vizijos, jos tikslių priežasčių, numatomų aiškių priemonių įvardinimo.

7. Netekčių nuslėpimas. Šia klaidingo vaizdavimo priemone ministro apkaltinti negalėtume.

8. Žiniasklaidos vaidmens ir įtakos konflikto eigai nuslėpimas. Akivaizdu, kad ministras suvokia žiniasklaidos vaidmenį konflikte. Jis nuolat dalyvauja televizijos laidose, aktyviai bendrauja su žiniasklaidos atstovais. Visgi tai daugiau teorinė, o ne praktinė klaidinančio vaizdavimo priemonė. Negalime kaltinti ministro, kad jis televizijos laidose nesako, kokia svarbi tos televizijos įtaka visuomenės nuomonei.

9. Didelių išorinių jėgų, darančių įtaką konflikto eigai, vaidmens nuslėpimas. „Vakarų Lietuvos medicina“ nežino faktų, kad ministras būtų nuslėpęs kokių nors didelių išorinių jėgų vaidmenį konflikte.

10. Taikos pasiūlymų ir kitų taikių iniciatyvų nuslėpimas. Ar ministras susitiks ir tarsis su pacientų, privačios medicinos atstovais? Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, ministro iniciatyva vasario 4 dieną įvyko jo ir pacientų atstovų susitikimas. Tačiau, pasak jos, susitikimas nebuvęs konstruktyvus – ministras „spaudė“ palaikyti savo reformą ir nebuvo linkęs domėtis pačių pacientų organizacijų nuomone. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovo Laimučio Paškevičiaus teigimu, keturios didžiausios privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos sausio 14 d. išsiuntė sveikatos apsaugos ministrui raštą su prašymu priimti asociacijų atstovus ir aptarti sveikatos priežiūros sistemos klausimus. Tačiau, pasak L. Paškevičiaus, iki šiol jokio atsakymo nesulaukta.

11. Susitaikymo praleidimas. Ar ministras praleis dialogo ir susitaikymo galimybę, o gal anksčiau ar vėliau jis vis dėlto pakvies privačios medicinos atstovus surūkyti taikos pypkę?

Mindaugas Savickas