Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra daugiau nei 346 milijonai sergančiųjų cukriniu diabetu. Jei nebus imtasi priemonių, iki 2030 metų šis skaičius gali padvigubėti.
Kiekvienas žmogus turi rūpintis savimi ir profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujuje, dėl tyrimų reikia teirautis savo šeimos gydytojo.
Cukrinis diabetas – liga, kurios metu dėl santykinio arba absoliutaus insulino trūkumo sutrinka angliavandenių apykaita organizme.
I tipo cukriniu diabetu sergantieji sudaro mažiau kaip 1/10 visų sergančiųjų šia liga. Susirgimus daugiausia lemia paveldimumas. Ligos pradžią taip pat gali išprovokuoti stresas. Ligos metu nebegaminamas insulinas organizme.
II tipo cukriniu diabetu daugiausia serga vyresni nei 40 m žmonės, turintys antsvorio problemų. Ir šio tipo išsivystymui įtakos taip pat turi paveldimumas. Sergantieji sudaro 9/10 visų cukrinio diabeto pacientų. Ligos metu organizmas gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka.
Rizikos veiksniai
1. Paveldimumas - didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu turi tie, kurių šeimoje jau šia liga kas nors sirgo.
2. Stresas gali tiek sukelti cukrinį diabetą, tiek pabloginti jo kontrolę. Fiziologinis stresas gali sąlygoti daugelį ligų. Sergančiajam II tipo diabetu stresas gali keisti kraujo gliukozės kiekį. Fizinis aktyvumas, sveika mityba, tinkamas darbo ir poilsio režimas padeda įveikti stresą.
3. Virusinė infekcija gali paskatinti autoimuninės ligos išsivystymą, kurios metu organizmo antikūnai, pažeidžia kasos ląstelės, kurios gamina insuliną. Insulinas mažina gliukozės koncentraciją kraujuje.
4. Nutukimas – yra stiprus ryšys tarp II tipo cukrinio diabeto išsivystymo ir nutukimo laipsnio.
Kai maistas yra labai kaloringas, o fizinis aktyvumas mažas, organizme padidėja riebalų kiekis. Dėl to pradeda vystytis rezistencija (atsparumas) insulinui. Todėl reikėtų valgyti mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas padės sumažinti antsvorį ir taip sumažinti cukrinio diabeto tikimybę. Labai svarbu, kad didelį antsvorį turintys asmenys konsultuotųsi su specialistais.
Labai svarbu profilaktiškai tikrintis gliukozės kiekį kraujuje, kad laiku būtų pastebėta liga. Gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius turėtų būti 3,33-5,55 mmol/l.
Parengė Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras