Kaip efektyviai apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų

Pavasarį bundant gamtai, netruks atsibusti ir į „darbą“ kibti erkės. Infekcinių ligų specialistai erkių platinamas ligas vadina vienomis aktualiausių iš visų infekcinių ligų. Apie tai, kaip jų išvengti, o neišvengus – tinkamai diagnozuoti ir gydyti, medikai ir mokslininkai tarėsi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre surengtoje mokslinėje–praktinėje konferencijoje. Kai kurias išsakytas mintys – kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų, kodėl ištrauktos erkės tyrimas mažai vertingas, kokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją –  būtų naudinga žinoti ir daugeliui pacientų.

Reklama

Svarbu vengti kraštutinumų

Erkė – mažas, bet puikiai išgyventi prisitaikęs „plėšrūnas“. Ant priekinių kojų erkės turi šiluminius jutiklius, padedančius aptikti šiltakraujus gyvūnus net dešimties metrų atstumu. Įsisiurbiant erkei skausmo nejuntama, mat jų išskiriamose seilėse yra skausmą malšinančių medžiagų. Gali būti, kad gyvūno ypatumai, išskirtinė jo išvaizda ir gyvenimo būdas lemia kraštutines žmonių reakcijas: vieni erkių visai nebijo ir nekreipia dėmesio – juk įkandus neskauda, be to, jos labai mažos. Kitiems, priešingai, kelia siaubą vien mintis apie sąlytį su erke.

Konferencijoje dalyvavęs Lenkijos Vroclavo infekcinės ligoninės gydytojas Marcinas Czarneckis teigė susiduriantis su tokiomis neadekvačiomis pacientų reakcijomis – į erkes arba visai nekreipiama dėmesio, arba jų keliamas pavojus pervertinamas. „Žmonės internete perskaito visokiausių keistenybių. Mano praktikoje buvo atvejų, kai žmonės, įtarę encefalitą ar Laimo ligą, imasi savigydos, ir kartais metus ar dar ilgiau vartoja antibiotikus, nors nėra jokio reikalo to daryti. Dar kiti mėgina gydytis vaistais nuo maliarijos, o tai jau visiškas absurdas, – sakė M. Czarneckis. – Patarimas būtų labai paprastas – pasitikėti gydytoju,  dėl diagnostikos ir gydymo tartis su juo, o ne kuo nors kitu“.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, medicininių tyrimų laboratorijos „Endemik diagnostika“ vadovė gydytoja Eglė Marciuškienė teigė, kad Lietuvoje žmonės turi mažai informacijos apie erkių platinamas ligas ir jų išvengimo būdus.  „Būna atvejų, kai sumanoma skiepytis nuo erkinio encefalito prieš išvažiuojant į kelionę, pavyzdžiui, po Europą. Nustembama sužinojus, kad tai reiktų padaryti net ir nesiruošiant kur nors keliauti. Lietuviškos erkės kažkodėl daliai žmonių vis dar atrodo nepavojingos, gal todėl, kad savos“, – juokavo gydytoja.

Kiekvienos ištrauktos erkės tirti nėra reikalo

Nors konferencijos rengėjų išplatintame pranešime spaudai rašoma – „patariame ištrauktą erkę ištirti laboratorijoje ir tokiu būdu įvertinti riziką ateityje susirgti erkių platinamomis ligomis“, konferencijoje dalyvavę gydytojai su šia mintimi nesutiko.

„Tai gali būti naudojama kaip papildomas diagnostikos metodas kuriais nors ypatingesniais atvejais, bet jis nėra informatyvus. Net jeigu ištraukta erkė ir buvo Laimo ligos ar erkinio encefalito viruso nešiotoja, tai nereiškia, kad liga būtinai buvo perduota žmogui. Ir atvirkščiai – jeigu ištraukta erkė buvo „sveika“, nėra jokios garantijos, kad tą patį galima pasakyti ir apie žmogų, kuriam ji buvo įsisiurbusi. Taip yra todėl, kad visada galėjo likti įsisiurbusių nepastebėtų, mažesnių erkių“, – sakė erkių platinamų ligų diagnostikos specialistas iš Lenkijos dr. Patrikas Matušekas.

„Taip jau yra, kad dažniausiai užkrečia ne ta erkė, kuri ištraukta, o ta, kuri liko nepastebėta. Nesu tas tipinis privatininkas ir niekada nerekomenduoju tirti ištrauktų erkių. Bet praktinės situacijos turi emocinį atspalvį. Dažniausiai mamytės atveda vaikučius, kuriems buvo įsisiurbusi erkė, ir primygtinai nori sužinoti, ar ta erkė buvo užkrėsta. Taip tarsi susimokama už ramų miegą, nors nereikėtų“, – sakė gydytoja E. Marciuškienė.

Salėje sėdėję gydytojai buvo dar kategoriškesni ir siūlymą tirti ištrauktas erkes vadino tiesiog žmonių mulkinimu. Dar daugiau – pastebėjus įsisiurbusią erkę ir ją ištraukus, jokių tyrimų nei žmogui, nei erkei atlikti nereikia. „Jeigu nėra jokių klinikinių ligos požymių, tyrimų  atlikti nerekomenduojama“, – pripažino ir E. Marciuškienė. Tam esama svarių priežasčių. Pavyzdžiui, žmogus, pats to nežinodamas, gali būti kadaise gyvenime turėjęs sąlytį su erkių platinamos ligos sukėlėjais ir todėl jo tyrimas būtų teigiamas, t.y. rodantis ligą. Nesant jokių sveikatos sutrikimų, Laimo ligai būdingos odos eritemos – į šonus plintančios rausvos dėmės –  gydymas net ir tokio teigiamo tyrimo atveju nebūtų skiriamas.

Į gydytoją reikėtų kreiptis ir atlikti tyrimus dėl Laimo ligos ir erkinio encefalito tais atvejais, jeigu pasijuntama blogai – atsiradus nepaaiškinamiems galvos, sąnarių, raumenų skausmams, esant pasikartojančioms virškinamojo trakto problemoms, chroniškam gerklės skausmui ar lėtinėms ausų infekcijoms, atsiradus kitiems neįprastiems reiškiniams.

Patikimiausia priemonė –  skiepai

Patikimiausias ir vienintelis tikras būdas apsiginti nuo erkinio encefalito – skiepai. Mat vaistų nuo šios ligos nėra, ja susirgus galimas tik simptominis gydymas. Nuo Laimo ligos Europoje skiepų nėra, bet ji, laiku diagnozavus, visiškai išgydoma antibiotikais. Šalis, puikiai išsprendusi erkių platinamų ligų problemą, – Austrija. 1981 m. čia buvo pradėta plati vakcinacijos kampanija, kurios dėka pasiskiepijo apie 90 proc. visų šalies gyventojų. Iki masinės vakcinacijos šalyje kasmet būdavo fiksuojama keletas tūkstančių naujų susirgimų erkiniu encefalitu, o ją įgyvendinus – mažiau kaip 100 per metus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pavaduotojos Rasos Liausėdienės teigimu, vakcinacijos nuo erkinio encefalito ir kitų infekcinių ligų Lietuvoje sėkmei kiša koją vadinamieji „antivakcininiai judėjimai“. Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vis daugėjant su skiepais susijusios dezinformacijos, dalis žmonių ja patiki ir nusprendžia „nerizikuoti“ – nesiskiepyti. „Neigiama informacija mus pasiekia greičiausiai ir labiausiai atkreipia dėmesį. Labai gaila, bet dėl šios priežasties daugėja skiepais valdomų infekcijų – tymų, raudonukės, kokliušo ir kitų“, – sakė R. Liausėdienė.

Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu pastaraisiais metais nuolat augo, o skiepijimosi apimtys mažėjo. 2011 m. pasiskiepijo daugiau kaip 51 tūkst. gyventojų, o 2012 m. – 48 tūkst. Skaičiuojama, kad 2011 m. vienam mln. Lietuvos gyventojų teko 120 naujų susirgimų atvejų, o 2012 – jau 160.

Kitos apsaugos priemonės

Tikimybę būti „pagautam“ erkės mažina ir paprastesnės priemonės: uždari batai, kūną patikimai dengiantys drabužiai, taip pat vadinamieji repelentai – įvairūs purškalai, kurių galima įsigyti vaistinėse ir prekybos centruose. Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad dalinę apsaugą nuo erkių gali suteikti tik repelentas su didele veikliosios medžiagos koncentracija. Universalūs purškikliai, skirti atbaidyti uodams ir kitiems vabzdžiams, netinkami, todėl reiktų atidžiai išstudijuoti gaminio aprašus. Rekomenduojama rinktis tuos, kurie skirti būtent apsaugai nuo erkių.

Labai efektyvus apsaugos metodas – kūno apžiūra po buvimo miške ir greitas pastebėtų erkių ištraukimas. Jeigu erkė ištraukiama per parą nuo įsisiurbimo, tikimybė susirgti ženkliai mažėja, net jeigu erkė buvo infekcijų nešiotoja.

Mindaugas Savickas