Kai vardas tinka žmogui(2)
Negalime nesižavėti žmonėmis, kurių vardai ar pavardės sutampa su tuo, ką jie daro. Štai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje darbuojasi gydytojas traumatologas Tomas Sveikata, Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centre pacientais rūpinasi šeimos gydytojos Aušra ir Audra Daktariūnaitės, o Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje Specialiųjų užduočių valdybai vadovauja ne kas nors kitas, o viršininkas Teisutis Milickis. Apie tai, kokią reikšmę vardai ir pavardės turi mūsų gyvenime, besibaigiant 2012-siems kalbame su etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.
Kokią reikšmę turi vardai ir pavardės? Kaip manote, ar tai sutapimas, kad žmogus, dirbantis gydytoju, turi su šia profesija susijusią pavardę?
Gyvenime taip yra, kad sureikšminame sutapimus. Taip atsiranda prietarai – kai tau kas nors patvirtina, paliudija, ką esi jau „žinojęs“. Bet statistiškai tai nebūtinai pasitvirtina.
Kitas dalykas, kad tinkamas, susijęs vardas ar pavardė turi padėti žmogui, taip pat ir jo profesijoje. Nes jis formuoja lūkesčius – vargu ar kokiam nusikaltėliui sėkmingai pavyks pasislėpti nuo komisaro Pagaunės. Gali būti taip, kad net ir tie vardai, kurių reikšmės nesuvokiame, daro įtaką mūsų asmenybei, mūsų veikloms. Galbūt jų prasmę žino mūsų kolektyvinė sąmonė. Įmanomas ir atvirkštinis variantas: vardai, gražiai skambantys, bet reiškiantys neigiamus dalykus, neigiamai mus ir veikia.
O ką pasakytumėte apie gydytoją, pavarde Sveikata? Ar ji padeda sudėtingame gydytojo darbe?
Be jokios abejonės. Ragevičienė tyrinėja ragus, ypač daug pasiekęs etnografas ir religijotyrininkas Norbertas Vėlius užsiima vėlėmis, velniais, o gydytojas Sveikata gydo ir, tikėtina, tai daro ypač gerai. Apie tokius žmones išgirstame, kai jie ką nors pasiekia. Kai pavardė sutampa su veikla, mums peršasi mintis, kad tą žmogų jo pavardė paveikė ir štai nejučiomis jis pasirinko profesiją, susijusią su ta pavardės prasme.
Pavardės yra kilusios iš vardų. Gydytojo Sveikatos atveju gali būti, kad kuris nors iš jo protėvių šioje srityje pasižymėjo ir tada gavo šį vardą. Nuo tol jis buvo perduodamas, o kartais net ir realizuodavosi. Čia norėčiau papasakoti vieną nutikimą: ne per seniausiai išleidau knygą apie lietuvių zodiaką ir ten buvo vienas zodiako ženklas – elnias. Po kiek laiko skambina moteris, jos pavardė, kaip galite numanyti, Ragevičienė. Ji klausia, kodėl elnio ragai pasukti į vieną pusę, o ne kitą. Pasirodo, tai Aldona Ragevičienė, moteris, kuriai pavyko užrašyti labai retą ir vertingą mitą apie elnio ragus, elnią devyniaragį.
Taigi vardas yra svarbus, ir senosios civilizacijos tai žinojo. Galėčiau pateikti daugybę pavyzdžių, kai senovėje vienam žmogui būdavo suteikiama daug vardų. Štai vienoje Sibiro tautų žmogui būdavo įprasta suteikti keliolika vardų. Vienas vardas, pavyzdžiui, Vasia, skirtas tik rusams, kadangi ta tautelė gyvena Rusijoje. O iš tikrųjų jo vardas yra visai kitas, ir net ne vienas, o keletas vardų. Įdomiausia, kad paskutinį vardą jis gauna iš mirštančio tėvo, jeigu sūnus, o jeigu duktė – iš mirštančios motinos. Tai ir yra tikrasis, svarbiausias vardas, kurį mirdamas tėvas pasako sūnui. Su tuo vardu jis gauna visas tėvo galias, išmintį, jėgą. Kitaip sakant, tėvas nemiršta, per vardą persikelia į sūnų.
Atrodo, dabartinėje civilizacijoje vardui tiek daug dėmesio nėra skiriama?
Dabar vardai dažnai parenkami atmestinai. Pamato serialą, skamba gražiai, ir įvardina, o į prasmę nesigilina. Bet anksčiau buvo kitaip. Nuo žilos senovės ritualuose, apeigose žmonės stengdavosi suteikti vardus, kurie padėtų. Jeigu suteikiamas vardas, kuris asocijuojasi su fizine jėga, tikimasi, kad tas vardas sustiprins, išgrynins būtent šią funkciją. Jeigu su išmintimi, tikimasi išminties. Dar kiti vardai skirti išryškinti grožiui ir kitoms savybėms.
Vardo magija buvo žinomas dalykas, kai žmonės mąstė gamtos kategorijomis, stebėjo sąryšį tarp gamtos ir prigimties. Vasarą gimę – ūmesni, žiemą – šaltesni. Jeigu ta prigimtis būdavusi ne visai tobula arba trūkdavę pageidautų savybių, jas kompensuodavo ritualinis vardo suteikimas. Prisiminkime vaikystėje skaitytas knygas apie indėnus ir jų vardus – Lokio Pėda, Žvitrioji Akis, Taiklioji Ranka. Kaip ir komisaro Pagaunės atveju, pavardė stiprina, skatina žmogų.
Įsivaizduokite žmogų, vardu Tu Nieko Negali. „Gali čia ateiti padėti?“. Jis vargiai ar padėtų, nuolat įvardinamas kaip neįgalus, galima sakyti, niekinamas. O kai tu žmogui sakai – „o Didysis Galiūne Keturi Lokiai, padėk man pastumti vežimą“, jis ateina ir su didžiule jėga pastumia.
Vardas ir sveikata. Galbūt ir čia esama kokio nors ryšio?
Taip. Mano močiutė sakydavo – visos ligos nuo nervų. Kitaip tariant, mūsų nuotaika, mintys, jausmai susiję su sveikata. O žodis juos labai veikia – kaip tave pavadino, pašaukė, kaip kreipėsi. Taigi galima tvirtinti, kad bent jau nesąmoningai šie dalykai veikia. Žmogus, pavadintas įkvėptai, yra labiau įkvėptas. Pavadintas negražiai, jis bus mažiau įkvėptas, netgi priešingai – prislėgtas, susitelkęs į save, nepatenkintas. Manyčiau, psichologiniame lygmenyje tai tikrai veikia, o išmatuoti, kiek, neįmanoma, turbūt ir nėra prasmės. Kas išmatuos meilę prietaisais?
Prisiminkime Šventąjį Raštą. Pradžioje buvo žodis. Žodis labai svarbus, ir vardas labai svarbus, tai irgi žodis. Galima net perfrazuoti – pradžioje buvo vardas, o tik paskui veikla, profesija ir visi pasiekimai tam tikroje srityje. Garsenybių pasaulyje, Holivude, ne visi vardai tinkami. Todėl reikia sugalvoti kitą vardą, visuomenėje turintį kitą prasmę, atgarsį. Šiuolaikiniame šou versle vardas dažnai keičiamas, kad jis padėtų jo veiklai. Bet čia juk nieko naujo.
Ko palinkėtumėte „Vakarų Lietuvos medicinos“ skaitytojams ateinančiais naujaisiais?
Kaip ir minėjau, mano močiutė nuolat kartodavo – visos ligos nuo nervų, nors tai skamba gana keistai. Dalinai nervų sistemą, dar svarbiau – protą, galime kontroliuoti patys. Dabar populiarūs įvairūs dalykai, pavyzdžiui, psichologija, psichoterapija. Bet anksčiau tai buvo apeigos, simboliai ir tie patys vardai. Pagarba tėvams, gamtai, aplinkai. Linkiu visiems prisiminti mūsų simbolius, papročius ir apeigas, kurių tikslas – padėti mums susivokti ir stiprinti vidinį pasaulį. Tuomet ir išorinio pasaulio grėsmė netaps mūsų pasaulio pabaiga.
