Kada kokius vaistus reikia gerti?
Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad pora piko valandų per parą keičia viso organizmo darbą.
Atliekant bandymus su gyvūnais visą parą buvo stebimos 12 skirtingų audinių ląstelės. Paaiškėjo, kad organizmo aktyvumo rodikliai pastebimai šokteli prieš pat auštant ir temstant.
Kaip rašo BBC, ekspertai mano, kad šie atlikto tyrimo rezultatai gali padėti tinkamai suplanuoti vaistų vartojimo laiką.
Biologinis laikrodis atsakingas už svarbius organizme vykstančius pokyčius: budrumą, nuotaiką, fizinę ištvermę ir netgi širdies smūgio tikimybę.
Pensilvanijos universiteto mokslininkų komanda atliko eksperimentus su pelėmis ir ištyrė ryšį tarp paros laiko ir DNR funkcionavimo. Kas dvi valandas buvo vertinami inkstų, kepenų, plaučių, antinksčių, aortos, galvos smegenų kamieno, smegenėlių, rudųjų riebalų, baltųjų riebalų, širdies, pogumburio, plaučių ir griaučių raumenų mėginiai.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad 43 proc. organizmo genų, dalyvaujančių baltymų gamybos procese, aktyvumas skirtingu paros metu yra nevienodas: daugiau nei pusės genų aktyvumo rodikliai svyruoja, priklausomai nuo paros meto. Todėl skirtingiems vaistams vartoti tinka skirtingas paros metas.
Mokslininkai mano, kad 56 iš 100 dažniausiai pasaulyje vartojamų vaistų ir beveik pusė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sąraše esančių medikamentų daro poveikį genams, kurių veikimas svyruoja, priklausomai nuo paros meto.
Pavyzdžiui, širdies ligas sukeliantį, arterijas užkemšantį cholesterolį kepenys pagamina dažniausiai nakties metu. Dėl šios priežasties cholesterolio kiekį mažinančius vaistus geriausia vartoti vakare.
Susiję straipsniai
