Už vaikų dantukų gydymą mokėti nereikia
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikai nuo gimimo iki 18 metų yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl už vaikų dantukų priežiūrą, gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), mokėti nereikia, nes gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos.
Sveiki dantys padeda išsaugoti gerą žmogaus sveikatą bei savijautą. Tad tam, kad vaikai galėtų nevaržomai šypsotis – labai svarbu nuo pat mažens dantukus tinkamai prižiūrėti, profilaktiškai patikrinti, o prireikus – gydyti.
Jei vaikui dantys gydomi gydymo įstaigoje, kuri turi sutartį su TLK, nei už gydymą, nei už naudojamas priemones mokėti nereikia. Visos odontologijos paslaugų išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Jei odontologo pagalba vaikui teikiama gydymo įstaigoje, kuri nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis, už dantų gydymą reikės mokėti įstaigos nustatytomis kainomis.
„Ėduonis – viena labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų vaikų bei paauglių tarpe. Mūsų šalyje kovai su ėduonimi pasitelkiami silantai. Tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Lietuvoje nemokamai silantuojami vaikų nuo 6 iki 14 metų krūminiai dantys. Pernai beveik 40 tūkst. vaikų dantys buvo nemokamai padengti silantais“, – teigia Jurgita Grigarienė, VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.
Jos teigimu, šios svarbios prevencinės programos įgyvendinimui Lietuvoje skiriama pakankamai PSDF lėšų. Gaila, kad daugelis tėvelių apie šią priemonę nėra girdėję. Kai vaikui išdygs naujas krūminis dantukas, svarbu kartu nuvykti pas odontologą arba burnos higienistą ir sužinoti apie tai daugiau bei užregistruoti mažąjį pacientą dantų silantavimui.
„Silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys. Jeidantis jau pažeistas ėduonies, tenka jį gydyti ir plombuoti. Silantavimas – neskausminga, keliolika minučių trunkanti procedūra. Dantuko gręžti nereikia – grąžtas, kurio vaikai paprastai bijo, nenaudojamas. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas poliravimo pasta ir padengiamas silantu. Po to silantas sukietinamas, panaudojant specialią šviesą. Krūminis dantukas formuojasi beveik metus ir silante esantis fluoras jį taip sustiprina, kad jis „nebebijo“ ėduonies ir dažniausiai silantavimo kartoti nebereikia“, – sako J. Grigarienė.
Ji taip pat primena, kad kasmet ruošiant vaiką darželiui ar mokyklai, atliekant profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą, būtina apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir pas odontologą, kuris įvertins vaiko dantų ir žandikaulių būklę, o prireikus – skirs gydymą.
Mūsų šalyje kasmet daugėja vaikų, kuriems prireikia dantų protezavimo paslaugų. Vien pernai PSDF lėšomis buvo protezuota 1917 vaikų iki 18 metų dantys, kai 2013 m. – 1469, o dar prieš metus – beveik tūkstančio vaikų dantys.
„Odontologui nustačius, kad vaikui būtinos kompensuojamos dantų protezavimo paslaugos, jo parengtus dokumentus reikia pateikti gydymo įstaigai, kurioje vaikas registruotas. Kartu reikia pateikti vaiko asmens dokumentą, vaiko atstovo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir užpildyti nustatytos formos prašymą. Gydymo įstaiga jį užregistruos ir pateiks TLK, kuri pagal prašymo užpildymo datą ir paciento gyvenamąją vietą įrašys jį į asmenų, laukiančių dantų protezavimo, sąrašą“, – teigia J. Grigarienė.
Vaikams dantys protezuojami be eilės. Kompensuojamoji suma gali siekti iki 1146,90 eurų.
Susiję straipsniai
