Išplėstinės praktikos slaugytojai – savarankiški ir itin kompetentingi specialistai

Išplėstinės praktikos slaugytojas – specialistas, dirbantis klinikinį darbą, pasižymintis platesnėmis kompetencijomis bei didesne autonomija. Tai slaugytojas, turintis pakankamai žinių, įgūdžių ir kompetencijų savarankiškai atlikti paciento apžiūrą, priimti sprendimus bei galintis konsultuoti, diagnozuoti ar paskirti gydymą.

Reklama

Apie išplėstinės praktikos slaugytojų darbą kalbamės su Kauno klinikų išplėstinės praktikos slaugytojomis: Skubiosios medicinos klinikoje dirbančia Indre Sakatauskaite, Šeimos medicinos klinikos išplėstinės praktikos slaugytoja Arūne Norvilaite, bei Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje dirbančia Evelina Šabane.

Išplėstinės praktikos slaugytojai gali būti trijų specializacijų. Papasakokite plačiau apie savąją.

I.S. Išplėstinės praktikos slaugytojai yra trijų specializacijų – išplėstinės slaugos praktika pirminėje sveikatos priežiūroje, skubiojoje medicinoje arba anestezijoje ir intensyvioje terapijoje. Daugiau nei metus dirbu skubiojoje medicinoje, kurioje mano kompetencijos leidžia dirbti su visais į Skubios pagalbos skyrių (SPS) patenkančiais pacientais gydytojų priežiūroje, tačiau šiuo metu dirbu poste, kuriame teikiama pagalba nesudėtingos būklės pacientams, kurie atvyko į SPS patys. Dirbant čia turime daugiau savarankiškumo negu dirbant su sunkios būklės pacientais, kuriems sprendimus išimtinai priima tik gydytojai.

A.N. Pirminėje sveikatos priežiūros specializacijoje dirbame ambulatorinėje grandyje. Darbo pagrindas – savarankiškas pacientų konsultavimas, lėtinių ligų stebėjimas, medikamentų pratęsimas, profilaktinių programų atlikimas. Šioje srityje išplėstinės praktikos slaugytojai gali rinktis savo darbo pobūdį – orientuotis į profilaktines programas, o gal vyresnio amžiaus žmonių, ar vaikų sveikatos priežiūrą.

E.Š. Visų išplėstinės praktikos slaugos specializacijų medicinos normos, kompetencijos yra skirtingos, atsižvelgiant į sritį ir darbo pobūdį. Mano pasirinkta anestezijos ir intensyviosios terapijos specializacija, kurioje dirbu jau beveik penkis metus, – labai įdomi, platus darbo spektras, galimybės dirbti tiek operacinėje, tiek Intensyviosios terapijos skyriuje, sprendimai turi būti priimami nedelsiant, susiduriama su išties įvairiais, kartais sunkių būklių pacientais.

Kaip atrodo jūsų darbo kasdienybė?

A.N. Savo darbo dieną esu pasidalijusi į dvi dalis – rytais priimu pacientus kontaktinėms konsultacijoms, atlieku profilaktines programas, užsakau kraujo tyrimus, o esant poreikiui pratęsiu vartojamus medikamentus.

Antroji dienos dalis skirta tik savarankiškoms konsultacijoms. Šiuo metu Šeimos medicinos klinikos išplėstinės praktikos slaugytojai turi atskirą registracijos formą pacientams, norintiems konsultacijai atvykti pas mus. Konsultacijos metu išsiaiškinu pagrindinę pacientų kreipimosi priežastį, esant poreikiui pratęsiu medikamentus, sužinau apie pacientų naujus nusiskundimus, užsakau reikalingus kraujo tyrimus. Jeigu paciento būklė stabili, galiu savarankiškai atlikti lėtinių ligų stebėjimą, o esant pakitimams informaciją apie pacientą perduodu šeimos gydytojui.

I.S. Darbo metu savarankiškai atlieku paciento apklausą – surenku anamnezę, atlieku apžiūrą, priklausomai nuo paciento skundų gali būti atliekama palpacija, auskultacija, neurologinis ištyrimas, elektrokardiogramos vertinimas ir kt. Įvertinus paciento būklę, užsakau reikalingus laboratorinius ar vaizdinius tyrimus, esant poreikiui paskiriu pradinį gydymą. Įvertinus gautų tyrimų atsakymus, esant reikalui konsultuojuosi arba kviečiu reikiamus gydytojus konsultantus. Pacientų ištyrimo ir gydymo planą suderinu su budinčiu SPS gydytoju, nors dalį nesunkios būklės pacientų pagal savo kompetencijas ir galiojančius teisės aktus galiu savarankiškai po suteiktos pagalbos išleisti į namus.

Taip pat tenka susidurti su pacientais, patyrusiais akies traumą ar į akį patekus svetimkūniui. Tokiems pacientams atlieku oftalmologinį ištyrimą, pašalinu paviršinius nekomplikuotus akies svetimkūnius, įvertinu ar dėl patirtos traumos reikalinga tolimesnė gydytojo oftalmologo apžiūra. Taip pat dažnai atlieku paviršinių nekomplikuotų odos ir poodžio žaizdų pirminį chirurginį sutvarkymą, galūnių mobilizaciją gipsu, otoskopiją ir svetimkūnių pašalinimą iš ausies ir kt.

Pagal šiuo metu galiojančią išplėstinės praktikos slaugytojo medicinos normą dalį procedūrų galiu atlikti savarankiškai, kitos atliekamos su gydytojo priežiūra. Šiuo metu plečiamos išplėstinės praktikos slaugytojų normos, kurios ateityje suteiks daugiau savarankiškumo ir leis dar efektyviau paskirstyti SPS tenkantį darbo krūvį.

E.Š. Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, drauge su gydytojais kardiologais elektrofiziologais, atlikdami perkateterines abliacijas ir širdies prietaisų (stimuliatorių, defibriliatorių) implantavimo operacijas, gydome širdies ritmo, laidžiosios sistemos sutrikimus. Prieš operaciją susitinku su pacientu, renku informaciją, kuri gali lemti perioperacinės priežiūros ypatumus, taip pat įvertinu atliktus tyrimus, bendrą paciento sveikatos būklę. Vėliau parenku anestezijos metodą ir užtikrinu gyvybinių funkcijų monitoravimą. Įvykus operacijai planuojame paciento priežiūrą, skausmo valdymą, perkeliame pacientą į Intensyviosios terapijos skyrių arba palatą.

Su kokiais iššūkiais susiduriate darbe?

A.N. Vienas iš didžiausių iššūkių – dauginis ligotumas, kai pacientas turi daugiau nei dvi lėtines ligas. Tai ypatingai svarbu pratęsiant medikamentus, turime pasidomėti ar tie vaistai paskirti ilgalaikiam vartojimui, o gal rekomendacija juos vartoti tik mėnesį ir vėliau daryti kraujo tyrimus ar keisti dozę.

E.Š. Pagrindinis iššūkis – milžiniška atsakomybė. Noras suteikti kokybiškiausias paslaugas pacientams, o kartais ir prisidėti prie gyvybės gelbėjimo. Sau keliu pačius aukščiausius reikalavimus, pacientai dažnai yra vyresnio amžiaus, pasižymintys poliligotumu, tad su tam tikrais iššūkiais susiduriu kasdien.

I.S. Dažniausiai tenka susidurti su pacientų nuostaba ir klausimais. Jie nežino, kad apskritai yra tokia specialybė ir kad slaugytojas gali atlikti tokį darbą. Dažnai pacientams būna įdomu sužinoti apie šią sritį, parodo pasitikėjimą mumis, tačiau pasitaiko ir nepatiklių žvilgsnių ar klausimų.

Kas jus džiugina darbo kasdienybėje?

E.Š. Labiausiai motyvuoja laimingi, sveiki pacientai, kolegų, vadovų pagarba ir palaikymas.

A.N. Labiausiai džiugina situacijos, kai savo registracijos lape pamatau tas pačias pacientų pavardes. Man tai – ženklas, parodantis, kad suteiktas savarankiškas konsultacijas pacientai vertina, jomis pasitiki ir nori pakartotinai atvykti konsultacijai.

I.S. Šiame darbe mane džiugina galimybė suteikti pagalbą, greitai ir efektyviai padėti pacientui, kai iškyla pavojus jo sveikatai arba jį nuraminti, kai to pavojaus nėra. Visada smagu matyti dėkingas pacientų akis, kai gali jiems padėti. Taip pat džiaugiuosi, kad dirbu su motyvuotais, kompetentingais ir visada pasiruošusiais padėti kolegomis. Kiekvieną darbo dieną tenka išmokti vis kažką naujo, susidurti su naujomis situacijomis, o tai skatina asmeninį ir profesinį tobulėjimą, motyvuoja gilinti teorines žinias ir praktinius įgūdžius.