Ką reikia žinoti perkant kompensuojamuosius vaistus

Valstybinė ligonių kasa (VLK) vis dar gauna klausimų apie kompensuojamuosius vaistus – jų išrašymą ir pardavimą. Tai svarbu norintiems sutaupyti, juolab 2013 m. kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms  skirta daugiau kaip 813 mln. litų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

Reklama

 Į dažnai užduodamus klausimus atsako Kristina Garuolienė, VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja.

Kas gali išrašyti kompensuojamųjų vaistų?

Ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems arba apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, dirbantys sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose, gali išrašyti iš PSDF biudžeto kompensuojamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių.

Ar skiriasi receptų išrašymo tvarka privačioje gydymo įstaigoje?

Receptų išrašymo tvarka tiek privačioje, tiek viešojoje gydymo įstaigoje yra tokia pat – visos įstaigos laikosi tų pačių reikalavimų. Tačiau privačioje gydymo įstaigoje, nesudariusioje sutarties su teritorine ligonių kasa (TLK), dirbantys gydytojai išrašyti kompensuojamųjų vaistų negali.

Ar kompensuojamieji vaistai, medicinos pagalbos priemonės išrašomi ant recepto blankų?

Kompensuojamieji vaistai, medicinos pagalbos priemonės pacientams išrašomi tik kompensuojamųjų vaistų pasuose. Šiuos pasus pacientams išduoda gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su TLK. Gydantis gydytojas turi pasirūpinti, kad prireikus pacientas gautų šį pasą.

Kokie vaistai kompensuojami?

Kompensuojamos ne visų vaistų, o tik tų, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A) ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (B), įsigijimo išlaidos. Kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės įrašomos į atskirą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (C). Šiuos sąrašus žino gydytojai ir jais naudojasi išrašydami vaistus ar medicinos pagalbos priemones.

Ar kompensuojama visa vaisto kaina?

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, kompensuojama ne visa, bet vadinamoji bazinė vaisto kaina. Bazinė kaina yra mažmeninės kainos, už kurią vaistai parduodami vaistinėje, dalis. Ši dalis ir gali būti kompensuojama 100, 90, 80 ar 50 procentų. Daugelis pastebėjo, kad ir už 100 proc. kompensuojamuosius vaistus tuo pačiu bendriniu pavadinimu tenka primokėti. To priežastis – skirtumas tarp vaisto mažmeninės ir bazinės kainos dalies, kuri atitinka nustatytą kompensavimo dalį (100, 90, 80 ar 50 procentų).

Pavyzdžiui, vieną vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga gamina trys gamintojai, vaistinėje jų kainos skirtingos. Tačiau jiems apskaičiuota vienoda bazinė kaina – 37,95 lito. Ši lentelė parodo, kaip skaičiuojama vaisto bazinė kaina ir paciento priemoka, jei tas pats vaistas kompensuojamas pagal skirtingus kompensavimo dydžius.

Tad pacientas, patariamas gydytojo ir vaistininko, iš analogiškų vaistų visuomet gali pasirinkti tą, kurio priemoka mažesnė.

Beje, VLK interneto svetainės skyrelyje Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų paieška (https://195.182.66.169:8080/idrug-public-app/search.0;jsessionid=6cc546714a9765008870f2156b84) galima sužinoti, kiek kainuos reikalingi kompensuojamieji  ir nekompensuojami vaistai. Vaistų kainų paieškos informacinėje sistemoje visais atvejais nurodomos didžiausios galimos vaistų kainos vaistinėje.

Ką pacientui turi pasakyti gydytojas, išrašantis kompensuojamuosius vaistus ir juos išduodantis vaistininkas?

Gydytojas, taip pat ir vaistininkas, turi informuoti pacientą apie Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne įrašytų to paties bendrinio pavadinimo vaistų kainas bei jiems nustatytas priemokas, t.y. paaiškinti, kad to paties vaisto kainos gali skirtis, o kaina priklauso nuo gamintojo nustatytos kainos. Kad būtų paprasčiau tai padaryti, kiekvienoje vaistininko darbo vietoje yra įrengti monitoriai. Monitoriaus pirmoje eilutėje turi būti nurodomas pigiausias (už kurį primokėti pacientui reikėtų mažiausiai) kompensuojamasis vaistas ar pigiausia medicinos pagalbos priemonė, brangesnieji išvardijami žemiau – paciento priemokos dydžio didėjimo tvarka.

Pacientui svarbu žinoti, kad visose vaistinėse turi būti pigiausių to paties bendrinio pavadinimo grupės vaistų, esančių didmeninės prekybos rinkoje. Vaistinėms privalu turėti visų vaistų, įrašytų į  Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kuriame yra kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys, širdies veiklą gerinantys vaistiniai preparatai, taip pat vaistai kvėpavimo sistemos ligoms gydyti, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti dažniausiai pacientams skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemoka būtų mažiausia. Keičiantis Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui, koreguojamas ir Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas.

Kokiam laikotarpiui gali būti išrašyti kompensuojamieji vaistai?

Gydantis gydytojas turėtų paaiškinti, kad pirmą kartą ligoniui, kuriam nustatyta lėtinė liga, vaistų išrašoma iki 1 mėnesio gydymo kursui (vaistai gali būti išrašomi vienai ar kelioms dienoms). Tik įsitikinus, kad vaistai veiksmingi, galima skirti iki 3 mėn. trunkantį gydymo kursą (išskyrus narkotinius ir psichotropinius vaistus, jie skiriami trumpesniam laikotarpiui). Šie ligoniai vieno apsilankymo metu gali gauti (pacientui pageidaujant) ne vieną kompensuojamųjų vaistų ar  medicinos pagalbos priemonių receptą, o tris. Tai yra ligonio vartojamus vieno pavadinimo vaistus gydytojas gali išrašyti trijų mėnesių gydymui ant trijų atskirų receptų blankų – kiekviename recepte išrašyti vienam mėnesiui reikalingą vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kiekį. Tokia tvarka – tai palengvinimas  tiems pacientams, kuriems vienu kartu sumokėti keliems mėnesiams reikalingų kompensuojamųjų vaistų priemoką sunku, o kas mėnesį kreiptis į gydytoją dėl vaistų išrašymo taip pat keblu.

Sergantiesiems kitomis (ne lėtinėmis) ligomis kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių vienu kartu gydytojas gali išrašyti vienam mėnesiui, jei liga ūmi –  7 dienų gydymo kursui.

Pabrėžtina, kad gydytojas, išrašydamas kompensuojamųjų vaistų,  privalo atsižvelgti į dozuočių originalioje pakuotėje skaičių, nurodytą Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne.

Kiek dienų galioja vaistų receptai?

Gydytojų išrašyti receptai galioja:

kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių – 10 dienų, įskaitant recepto įsigaliojimo dieną.

Kiti receptai:

narkotinių vaistų – 5 dienas, įskaitant recepto išrašymo dieną;kitų vaistų – 30 dienų, įskaitant recepto išrašymo dieną.su žyma „Ilgalaikiam gydymui“– 180 dienų, įskaitant recepto išrašymo dieną.

Konkrečiu atveju apie recepto galiojimo laiką sprendžia gydytojas, nurodydamas jį recepte. Šie receptų galiojimo terminai pastaruoju metu nesikeitė.

Gydytojai asmeniškai atsako už išrašytus ir parašu bei asmeniniu spaudu ar gydytojo tapatybę patvirtinančiu lipduku patvirtintus receptus. Pasibaigus receptų galiojimo laikui, vaistai nebeišduodami. Tuomet vėl reikia kreiptis į gydytoją, kad šis pakartotinai parašytų naują receptą. Be to, kad vaistininkas galėtų parduoti vaistą, receptas turi būti užpildytas be klaidų, jame neturi trūkti reikiamų duomenų. Jei receptas išrašytas neteisingai, jis negalioja.

Kartais gydymo įstaigos liepia susimokėti už kokias nors paslaugas. O ar reikia mokėti už recepto perrašymą?

Už recepto perrašymą mokestis neturi būti imamas.

Ką daryti pametus kompensuojamųjų vaistų pasą?

Sugadinus, pametus kompensuojamųjų vaistų pasą taikytinos tam tikros priemonės. Juk kompensuojamųjų vaistų pasas – dokumentas, savo svarba prilygstantis piliečio pasui, valstybinio socialinio draudimo ar pensininko pažymėjimui. Šį griežtos apskaitos dokumentą gauna tik privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, pateikę asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kompensuojamųjų vaistų pasas ne tik leidžia vesti kompensuojamųjų vaistų išrašymo, išdavimo apskaitą bei kontrolę, bet ir padeda subalansuoti, tvarkingai panaudoti tas lėšas, kurios skiriamos gyventojų gydymui.

Pagal teisės aktus, jei apdraustasis negrąžina senojo kompensuojamųjų vaistų paso arba grąžina sugadintą taip, kad negalima nustatyti pagal jį išduotų kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, naujasis kompensuojamųjų vaistų pasas išduodamas tik apdraustajam sumokėjus 50 litų. Išimtys gali būti taikomos tik asmenims, pateikusiems kompetentingos institucijos pažymą apie kompensuojamųjų vaistų paso praradimą dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ar dėl stichinės nelaimės (smarkios audros, upės potvynio, žaibo ir kt.) – šiuo atveju mokami 3 litai. Pavyzdžiui, jei kompensuojamųjų vaistų pasą pavagia, dėl  jo vagystės reikia kreiptis į policiją, kuri išrašytų pažymą apie įvykį. Pažymą pateikus gydymo įstaigoje, išduodančioje kompensuojamųjų vaistų pasus,  tektų sumokėti tik kompensuojamųjų vaistų paso keitimo mokestį – 3 litus.

Apdraustasis, kurio kompensuojamųjų vaistų pasas sugadintas iš dalies, t. y. galima nustatyti kompensuojamųjų vaistų paso ir jame įklijuotų receptų numerių seką, tačiau trūksta informacijos apie parduotus kompensuojamuosius vaistus, gali kreiptis į TLK su pagrįstu prašymu dėl kompensuojamųjų vaistų pardavimo fakto patikrinimo. Jei TLK ekspertams atlikus patikrinimą nenustatoma, kad dėl apdraustojo kaltės galėjo būti padaryta žala PSDF biudžetui, už naują kompensuojamųjų vaistų pasą mokami 3 litai. Apdraustojo prašymą dėl kompensuojamųjų vaistų pardavimo fakto patikrinimo TLK išnagrinėja ne vėliau kaip per 15 dienų.

Ar Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiams, atvykusiems į Lietuvą, išrašomi kompensuojamieji vaistai?

Lietuvai tapus ES nare, į Lietuvą atvykusiems ES šalių piliečiams kompensuojamieji vaistai gali būti išrašomi tik tuomet, jei jie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu šalyje, kur gyvena (tai taikoma ir ten draustiems Lietuvos piliečiams) ir jei teikiama būtinoji medicinos pagalba. Tuomet mūsų ligonių kasos pasirūpina, kad užsienio šalies ligonių kasos apmokėtų už tos šalies apdraustųjų gydymą ir jiems išduotus kompensuojamuosius vaistus.

Valstybinė ligonių kasa