Šeštadienis, 2020.11.28
Reklama

Jūrininkų ligoninės juristė Viešųjų pirkimo komisijoje atliko tik šnipės funkcijas?

Ligita Sinušienė | 2012-09-03 00:47:51

Jei dar prieš gerus porą metų būtumėte tapęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) Viešųjų pirkimų komisijos nariu, tikėtina, kad jums būtų prireikę ir šnipo asmenybei būdingų bruožų, kaip kad nutiko šios įstaigos teisininkei Ramintai Petkutei. Pusmetį padirbėjusi ligoninės labui juristė tapo vyriausiojo gydytojo trečiąja ausimi minėtos komisijos pasitarimuose bei posėdžiuose. Taip praėjusį penktadienį Klaipėdos miesto apylinkės  teismui pasakojo R. Petkutė.

Raminta Petkutė
Raminta Petkutė teismui tikino, jog ji į viešųjų pirkimų komisiją buvo integruota, kad pateiktų informaciją vadovui. Algirdo Kubaičio nuotr.

Atsivesdavo ir tiekėjus

Paklausta apie tiesiogines darbo funkcijas, moteris paminėjo, kad oficialiai ji turėjusi peržiūrinėti  įvairių sutarčių su rangovais sudarymą. „Bet kas norėjo, tas rengė, sutartis derindavo arba ne“, - apie tuometę KJL tvarką pasakojo R. Petkutė,  dirbanti  ten nuo 2008 metų. Pasak jos, sutartys jos dėka pradėtos derinti su ligoninės teisininku tik nuo 2010 m. „Pavyzdžiui, medicininės įrangos poreikį nustatydavo patys gydytojai, neretai atsivesdavo ir tiekėjus“, - pasakojo ji.

Įmones proteguodavo ne vienas

Apie prieš kelerius metus Klaipėdos jūrininkų ligoninės vykdytus viešuosius pirkimus  praėjusį penktadienį  teisme liudijusi  R. Petkutė tikino, kad kaltinimas ją piktnaudžiavus tarnybine padėtimi minimai ligoninei organizuojant kelis viešuosius pirkimus, kurių nugalėtoja tapo tada labai artimos juristės draugės Ilonos Surgelienės (dabar – Klajumė) vadovaujama bendrovė, nepagrįstas. Teisininkė kaltinama šios įmonės protegavimu.

Tiesa, įmonių protegavimas nuo 2009 metų spalio, kuomet tapo Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų pirkimų komisijos nare, R. Petkutei buvęs svarbus, tik kiek kitaip, nei skelbiama kaltinamajame akte. „Į viešųjų pirkimų komisiją aš buvau integruota, kad pateikčiau visą informaciją vadovui, - teismui  sakė kaltinamoji. – Pavyzdžiui, kokias įmones proteguoja viešųjų pirkimų organizatorė."

Ar sprendimai teisėti?

O įmonių protegavimas, pasak kaltinamosios, tuo metu KJL buvo neretas reiškinys. „Iš tiesų nežinau, ar kuris nors sprendimas buvo priimtas teisėtai“, - tiesiai pasakė R. Petkutė. Ir ne vieną kartą moteris akcentavo, kad vykdžiusi tik vyriausiojo gydytojo nurodymus, niekada neveikusi savavališkai.

„Nedariau nieko naujo, kas ligoninėje nebuvo daroma iki  tol“ ,- pabrėžė  apklausiamoji. Pavyzdžiui, kad ir prireikus darbų vykdytojo,   kolegos tiesiai klausdavo vieni kitų: „Ar tu ką nors pažįsti?“ Štai tuomet R. Petkutė esą ir prasitarusi apie UAB „Satrus“. Teismui aiškindama, kodėl pasiūliusi būtent I. Surgelienės įmonę, kaltinamoji tvirtino atkreipusi dėmesį į tai, kad  ši bendrovė Jūrininkų ligoninėje jau buvo vykdžiusi tam tikrus statybos darbus ir juos atlikusi puikiai. Ir pigiau, nei siūliusios kitos įmonės.

Ligoninės vadovas Jonas Sąlyga, pasak R. Petkutės, dar visai neseniai, 2008-aisiais, kreipėsi į  susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį dėl trinkelių pakeitimo. Kaltinamoji pasakojo, kad pirmajame ministrui išsiųstame rašte ligoninė prašė 800 tūkstančių litų, antrame – 600 litų. 2009-aisiais ligoninė jau žinojusi, kad lėšos bus skirtos. „Kadangi gautas lėšas būtina  įsisavinti per metus, kitaip jos dingsta, buvo nuspręsta paskelbti supaprastintą konkursą (R. Petkutės teigimu, tokie konkursai KJL buvę dažniausi)“, - kalbėjo moteris.

Sąmata – iš šalies

R. Petkutė pasakojo, kad ligoninėje buvusi tokia praktika, jog pirminę darbų sąmatą atlikdavusi kokia nors įmonė iš šalies. Ir niekas jai nemokėdavo už paslaugas. Todėl  KJL  juristė esą kreipusis pagalbos į I. Surgelienę.

Juristė kategoriškai neigia kaltinimą, kad reikalavusi 22 tūkstančių litų iš I. Surgelienės už suteiktą galimybę turėti darbo, nors verslininkė tai pripažįsta. Pastaroji teigia, kad pinigus R. Petkutei yra davusi  du kartus savo automobilyje, kartą – mokesčių inspekcijoje ir  5 tūkstančius litų pakišusi po juristės kabineto durimis. Kadangi praėjusiame (rugpjūčio 28 d.) teismo posėdyje I. Surgelienė buvo minėjusi, kad 5 tūkstančiai litų buvo įduoti šimto ar 200 litų banknotais, advokatas pasiteiravo R. Petkutės, kokio dydžio yra tarpas tarp grindų ir durų. Moteris negalėjo atsakyti, bet esą keliolika lapų netelpa. Kaltinamoji tvirtino ir kabineto raktą esant prieinamą ne vienam žmogui.

Prokuroras Vitalijus Gulenkovas,  žurnalistės paklaustas,  ar gali žmogus meluoti, kad davė kyšį,  ir koks galėtų būti tokio melo  tikslas, atsakė: „ Motyvai gali būti patys įvairiausi“.  O ar šioje byloje yra duomenų, kad meluojama? „Jei jie būtų, tyrimas net nebūtų pradėtas“, - šyptelėjo V. Gulenkovas.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų