„Spalio 10 diena – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, tačiau noriu atkreipti dėmesį į Lietuvos vaikų psichinę sveikatą. Vyriausybės programoje yra labai aiškūs įsipareigojimai dėl vaikų psichinės sveikatos ir psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo, atitinkamų paslaugų plėtros, ypač rajonuose, savižudybių prevencijos. Finansų skiriama lyg ir nemažai, bet yra problemų su jų paskirstymu. Iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) laukiame Psichologinės veiklos įstatymo projekto, kuris turėtų būti Seime svarstomas lapkritį“, – spalio 9 d. spaudos konferencijoje „Ką dar turėtų padaryti valstybė, kad užtikrintų būtiną pagalbą vaikams, turintiems psichikos sutrikimų“ Seime teigė Seimo LSDP frakcijos, Žmogaus teisių komiteto narė, Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininkė R. Šalaševičiūtė.
Pasak konferencijoje dalyvavusio vaikų ir paauglių psichiatro, medicinos mokslų daktaro prof. Dainius Pūro, „iki šiol tarp Lietuvos paauglių ir jaunuolių išlieka aukšti savižudybių ir žmogžudysčių rodikliai. Mokslininkų tyrimai rodo, kad 41 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, o 13 proc. – diagnozės lygį siekiančių psichikos sutrikimų. Tačiau veiksmingų ir lanksčių paslaugų vaikams ir paaugliams plėtra Lietuvoje buvo sustabdyta dar prieš 2000 m., ir iki šiol šios paslaugos neplėtojamos“.
R. Šalaševičiūtės tvirtinimu, „daug vaikų, kuriems psichinis neįgalumas nenustatytas, o ypač svarbu pastebėti psichinio sutrikimo pradžią ir pradėti gydymą. Būtina padėti šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, kad šie turėtų tinkamas sąlygas augti, o šeimoms būtų padedama išlikti, nes dabar dažnai tokie vaikai lieka augti tik su mamomis. Be to, tokios paslaugos užkirstų kelią vaiko patekimui į vaikų globos namus ar kitą specialiąją įstaigą, pavyzdžiui, socializacijos centrą“.
„Savivaldybėse jau veikia neįgaliųjų reikalų komisijos, bet jų veiklos efektyvumas priklauso grynai nuo savivaldybės požiūrio. Tai pat veikia 42 ankstyvosios reabilitacijos tarnybos, kur surinktos įvairių specialistų komandos, bet jos dar nėra visiškai sukomplektuotos“, – aiškino ji.
D. Pūras pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta vaikų psichinės sveikatos paslaugų infrastruktūros. „Todėl jei vaikui yra stipresnis sutrikimas nei lengvas – hyperaktyvumas, užsitęsusi depresija, autizmas, šizofrenija, – tėvai atsiduria aklavietėje. Ypač trūksta nemedicininių specialistų. Pvz., Škotijoje santykis tarp medicininio ir nemedicininio personalo psichikos sveikatos sektoriuje yra 1:10. Lietuvoje išlikęs sovietinis požiūris, kur beveik viską sprendžia psichiatras“, – sakė jis.
„Jei laiku būtų sprendžiamos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemos, nebūtų tokių skaudžių pasekmių kaip savižudybės, žmogžudystės ar nusikalstamos jaunimo gaujos. Visuomenės požiūris irgi nepalankus psichikos sveikatos problemų sprendimui. Lietuvoje trūksta modernaus požiūrio, visuomenė daugiau pritaria represinėms priemonėms vaikų ir paauglių su emociniais ir elgesio sutrikimais atžvilgiu. Tačiau mokslininkai aiškiai sako, kad tai nėra sprendimas“, – įsitikinęs D. Pūras.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vedėja Vita Šulskutė pristatė šios tarnybos skyrių ir vaikų globos institucijų psichologų apklausos tyrimo duomenis: „Privalome siekti, kad vaikas Lietuvoje gautų pagalbą čia ir dabar. Vaikų globos namuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų, žinių ir priemonių. Ketvirtadalyje globos namų nėra psichologų, nes ne visos savivaldybės skiria finansavimą, arba nėra specialistų, arba argumentuojama, kad per mažai vaikų, arba neva nėra poreikio. Jei kreipiamasi į psichologą kitur, galima laukti ir mėnesį, o per tą laiką psichinės problemos sunkėja“.
R. Šalaševičiūtė taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje 12 proc. vaikų diagnozuotas hyperaktyvumas, tačiau vaistai jam gydyti nėra kompensuojami Valstybinės ligonių kasos, nors šiuo metu gydytojai vaistus gali išrašyti tik esant sunkiausiai, t.y., trečiajai, ligos stadijai. Spalio pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerijoje turi būt svarstoma, kad vaistai būtų bent iš dalies kompensuojami.
lrs.lt