Jaunų gydytojų stygius rajonuose – reali problema(3)

Šiuo metu Mažeikių rajone trūksta tik vieno kito gydytojo, bet ateityje jų stygius ryškiai pasijus: jau dabar šeimos gydytojų amžiaus vidurkis siekia per 55 metus. Jauni gydytojai geriau renkasi užsienį arba didesnį miestą ir į rajonus vykti nesiryžta, tad po kelerių metų tai bus didelė problema, kurios sprendimo būdų niekas nežino.

Perkvalifikavimas nedavė naudos

„Kai pradedame skaičiuoti, kiek kiekvienoje įstaigoje dirba fizinių asmenų, atsiranda įspūdingas skaičius, atrodo, kad gydytojų Lietuvoje yra labai labai daug. Bet kai juos pradedame diferencijuoti pagal įstaigas ir užimtumą, tai situacija pasirodo visiškai kitokia. Mūsų rajone dirba 102 gydytojai, 55 darbuotojai – antraeilininkai,  33 atvykstantys iš kitų rajonų. Beveik visi terapeutai ir didžioji dalis pediatrų persikvalifikavo į šeimos mediciną. Mano nuomone, tai nedavė to, ko buvo siekta, kadangi visose pirminės sveikatos įstaigose dirba akušerės-ginekologės, didžiojoje dalyje net ir chirurgai. Perkvalifikavimas nėra pats geriausias būdas, per trumpos studijos, kad žmonės įprastų dirbti“, – kalbėjo Mažeikių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė.

Dauguma – senyvo amžiaus

Pasak I. Vaicekavičienės, šiuo metu Mažeikių rajone yra 44 šeimos gydytojai, 5 gydytojai dirba keliose įstaigose, vienas atvykstantis.

„Pacientus šeimos gydytojai konsultuoja tą pačią dieną, kada kreipiasi. Eilės susidaro tik prieš mokslo metus, kai moksleiviai tikrinasi profilaktiškai. Pas mus nėra taip, kad susirgus reikėtų laukti keletų dienų, tačiau tokia situacija yra tik šiandien“, – sakė I. Vaicekavičienė.

Anot jos, šeimos gydytojų šiuo metu netrūksta, bet problema ta, kad beveik visi gydytojai senyvo amžiaus: „Du gydytojai yra 65 metų, nuo 56 iki 65 m. – 17 asmenų, nuo 46 iki 55 m. – 24 ir tik vienas gydytojas – 45 metų. Daugiausia yra gydytojų nuo 50 iki 60 metų. Ateis laikotarpis, kai mūsų darbuotojai eis į užtarnautą poilsį ir mes labai nerimaujame, kaip susiklostys ta situacija toliau. Man labai įdomu, kaip visoje Lietuvoje planuojama spręsti šią problemą. Jei įstaigoje bus siekiama pritraukti jaunų žmonių, tai tam žmogui turės būti paruošta vieta, o pas mus Mažeikiuose nėra statomi nauji kvartalai, neatvažiuoja naujų žmonių. Laisva vieta atsiranda tik tuo atveju, kai žmogus išeina į užtarnautą poilsį. Išeiti jis gali ir sausio, ir kovo, ir spalio mėnesį, o studentai studijas baigia birželio mėnesį, tai situacija nekokia. Aišku, kas nors  laikinai gali padirbti, kol bus ieškoma  naujo gydytojo, bet vis tiek atvažiavus reikia susirinkti savo pacientų ratą, o tam reikia laiko. Nežinau, kaip visa tai bus sprendžiama, gal gyvenimas parodys, o gal problema savaime išsispręs. Kai bus didesnis tų darbuotojų trūkumas, gal tada įstaigų vadovai labiau ieškos.“

Rajonas nepatrauklus

I. Vaicekavičienė teigė girdėjusi, kad viena privati įstaiga labai norėtų jauno specialisto, bet jau dveji metai neranda, nes rajonas nepatrauklus, važinėtis – didelis atstumas, o atlyginimai maži: „Kur geriau: ar Vilniuje gydyti, kur koncentracija didelė, ar kaimiškoje vietovėje, kur susisiekimas prastas ir daugiau darbo? Prisivilioti jauną gydytoją labai problemiška, nes nėra jam ko pasiūlyti. Taip pat  atvažiavus jaunam specialistui reikia ir patirties, norint specializuotis, reikia važinėti į kursus kituose miestuose, o jie toli.“

Pasak Savivaldybės gydytojos, kol kas rajone gydytojų trūkumą kompensuoja tai, kad miestas nesiplečia, žmonių mažėja.

„Prognozuojame, kad dar penkerius metus, nors ir trūksta vieno kito specialisto, kaip nors išgyvensime. Vėliau jų trūks daug“, - sakė pokalbininkė.

Spręsti gydytojų trūkumo problemą Savivaldybė padeda iš Visuomenės specialiosios programos lėšų.: „Dalinai buvo kompensuojami mokymosi kaštai rezidentūroje. Viena endokrinologė baigė studijas ir dirba jau kelerius metus, taip pat iš dalies buvo kompensuojamas dviejų anesteziologų rengimas. Dabar, jei Mažeikių ligoninė pasirašys sutartį, Savivaldybė yra pasižadėjusi iš dalies kompensuoti studijas specialistams, kurių labiausiai trūksta.“

Darbuotojų dar  netrūksta

Viešosios įstaigos Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Audrius Stankevičius informavo, kad jų centre yra 11 šeimos gydytojų, kurie aptarnauja 19 tūkst. gyventojų. Per dieną gydytojai priima po 20–40 pacientų.

„Stengiamės aptarnauti visus ir kuo geriau, kad pacientai būtų patenkinti ir džiaugtųsi mūsų darbu, – sakė A. Stankevičius. – Šiuo metu šeimos gydytojų netrūksta, bet visi gydytojai sensta, ir tas poreikis atsiras“.

Šeimos gydytojų trūkumu kol kas nesiskundžia ir Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Gražina Kurienė. Šioje įstaigoje dirba septyni šeimos gydytojai, visi turi po  etatinį krūvį. Visi gydytojai yra vidutinio ir vyresnio amžiaus.

„Prisirašiusiųjų prie mūsų įstaigos yra apie 10 600 gyventojų. Gydytojų darbo krūviai  dideli, tačiau įsteigti naujų darbo vietų neturime galimybės dėl patalpų stygiaus. Dėl tos priežasties jaunų gydytojų pritraukti nebandėme“, – sakė G. Kurienė.

Mažame mieste nemato perspektyvos

„Apie darbą dar nelabai mąstau. Rezidentūrą norėčiau atlikti užsienyje, o jei likčiau Lietuvoje, tai tik didmiestyje, nes baisu, kad rajone galima užsibūti amžiams, o aš noriu gyventi ir dirbti dideliame mieste. Visų pirmiausia po rezidentūros matysiu, Lietuvą myliu ar su ja atsisveikinu“, – kalbėjo apie savo ateities planus Vilniaus universiteto medicinos studentė Ieva Gailiūtė.

Vilniaus universiteto studentas Donatas Mikalauskas taip pat nenorėtų gyventi mažame mieste, nes, pasak jo, ten nėra perspektyvos: „Norėčiau pasilikti Vilniuje arba vykti į užsienį, nes ten bent gali uždirbti ir esi vertinamas, ne taip kaip Lietuvoje.“

Vaida Vaitkutė