Trečiadienis, 2025.08.20
Reklama

Įvardijo, kokių produktų suvalgytume mažiau, bet jaustumės sotesni

Jurgita Čeponytė, Deividas Jursevičius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“ | 2017-07-21 13:52:37

Labai maža tikimybė, kad jau pagamintame maiste nebus cukraus, o ypač jo daug padažuose, kečupe, nemažai – greitai paruošiamose košėse, sausuose pusryčiuose. Taip LRT RADIJUI sako mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

„Kai vartojame produktus, kuriuose mažiau cukraus, ypač pridėtinio, ilgiau jaučiame sotumą, pasisotiname suvalgę mažiau. Taigi, jei žmogus renkasi natūralius, neperdirbtus produktus, jo biudžetas maistui turėtų būti mažesnis, nes skiriasi sotumo jausmas“, – pabrėžia V. Kurpienė.

– Ar lietuviai mėgsta saldumynus ir produktus, kuriuose daug cukraus?

– Kiekvieno skonis individualus, bet statistika rodo, kad cukraus suvartojimas didėja, o daržovių nedidėja 10 metų. Taigi mitybos įpročiai keičiasi netinkamai. Beje, Lietuvoje vidutiniškai vienam žmogui per metus tenka beveik 34 kg cukraus. Tai didžiulis kiekis.

– Dažnas įsivaizduoja, kad cukrų vartojame tik tada, kai saldiname kavą, arbatą, ar valgome saldumynus. Tačiau taip nėra?

– Tikrai taip nėra. Netgi kavos ruošiniai pakuotėse dažnai būna desertas, o ne kava. Reikia domėtis, ką valgome, nes, tarkim, labai daug cukraus įvairiuose padažuose, ypač saldžiarūgščiuose – juose gali būti ir 30 proc. cukraus (vadinasi, 100 g padažo yra 30 g cukraus). Beje, iš tikrųjų skiriasi pomidorų padažas ir kečupas. Kečupe yra labai daug cukraus, dėl to jį labai mėgsta vaikai ir būna, kad įsideda daugiau negu patiekalo.

Cukraus gali būti greitai paruošiamose košėse, sausuose pusryčiuose, salotų padažuose, pusgaminiuose. Labai maža tikimybė, kad pagamintame maiste nebus cukraus. Labai gerai, kad dabar ant naujų pakuočių jau rašoma, kiek yra cukrų.

– Specialistai sako, kad labiausiai nuo planuojamo cukraus mokesčio nukentėtų mažas pajamas gaunantys gyventojai, nes pigiausiuose produktuose cukraus daugiausia. Ar sutinkate?

– Iš kiekvienos produktų grupės reikia atsirinkti tam tikrus produktus, nes, pavyzdžiui, yra duonos su cukrumi, yra su mažiau su cukraus, yra be cukraus. Iš tikrųjų, kai vartojame produktus, kuriuose mažiau cukraus, ypač pridėtinio, ilgiau jaučiame sotumą, pasisotiname suvalgę mažiau. Taigi, jei žmogus renkasi natūralius, neperdirbtus produktus, jo biudžetas maistui turėtų būti mažesnis, nes skiriasi sotumo jausmas.

– Ką patartumėte žmonėms, norintiems sveikiau maitintis ir, jei bus įvestas cukraus mokestis, sutaupyti?

– Pirmiausia – pradėti skaityti ne tik tai, kas parašyta didelėmis raidėmis, bet ir mažomis. Pasidomėti, kas yra pridėtiniai ir kas yra natūralūs cukrai. Taip pat reikėtų pradėti nuo to, ką valgo vaikai – tarkim, daugelyje darželio meniu suskaičiuoju mažiausiai du, o įprastai tris saldžius patiekalus.

– Bet gamintojai reklamuoja sveikus užkandžius vaikams.

– Jei produktas patraukia akį, atrodo, kad tai sveika, pasižiūrėkite, kiek porcijoje ir kiek 100 gramų yra cukrų. Kartais klaidina užrašai, kad produktai yra be pridėtinio cukraus, nors jie labai saldūs. Tarkim, 100 g datulių yra 65 g natūralių cukrų. Žinoma, datulės sveikiau, bet saldžių produktų kiekį savo racione turime mažinti.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Krūtų didinimo operacija: tarp medicinos ir asmeninio pasirinkimo
Šiuolaikinė plastinė chirurgija siūlo daugybę būdų, kaip keisti savo išvaizdą, ir viena populiariausių procedūrų yra krū...
Skubiosios pagalbos skyriaus reanimacijos slaugytoja: žmogus dar šneka, bet dažnai matau, kad neišgyvens
„Patys sunkiausi pacientai – su politraumomis, be sąmonės, kuriuos reikia gaivinti, taip pat patenka į reani...
Netinkamos ausų higienos pasekmės – sieros kamščiai, ausų uždegimai, būgnelių pažeidimai
Ar ausų krapštukai – neatsiejama vonios spintelės priemonė, ar tylus mūsų ausų priešas? Viešoje erdvėje netrūksta...
Mokslininkė kuria „vėžio žemėlapius“, atveriančius naujas galimybes imunoterapijoje
Jaunoji mokslininkė Agata Mlynska siekia geriau suprasti, kaip žmogaus imuninė sistema sąveikauja su vėžiu ir kaip šis r...
Medicinos fizikė profesorė D. Adlienė: žmogaus gyvybė – neįkainojama
Fizikos ir medicinos sinergija – vienas iš svarbiausių faktorių, nulemiančių naujausių medicinos technologijų vyst...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų