Įstatymų pataisos dėl alkoholio vartojimo kaitina kraują(2)
Labai dažnai įstatymai ir realus gyvenimas eina skirtingais keliais. Štai Seime ir šalia jo iki metų pabaigos numatomi atkaklūs mūšiai dėl alkoholio reklamos ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Rimtų vyrų ir moterų diskusijos linkusios aštrėti, o šv. Kalėdų išvakarėse pasiekti karščiausią tašką. Diskusijų dalyviai tikina, kad tada spręsis tautos ir valstybės likimas – ar išliksime globaliame pasaulyje blaivūs, ar pražūsime alkoholiniais gėrimais užpylę akis.
Ar pinigai kvepia?
Seimas prieš keletą metą nutarė, kad 2012-aisiais Lietuvoje turėtų išnykti alkoholinių gėrimų reklama. Vienu mostu aplenktume visas Europos Sąjungos nares ir atsistotume tarp alkoholio reklamą uždraudusių Norvegijos ir Irano. Seimui svarstant galimybes atšaukti arba atidėti visišką alkoholio reklamos draudimą į kovą stojo, jeigu ne idėjiniai broliai, tai tikrai pusbroliai – garsūs sportininkai ir sirgaliai, pavyzdžiui, legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, krepšinio sirgalių vadukas Sėkla ir sveiką gyvenimo būdą propaguojantys Lietuvos sveikuolių sąjungos nariai su savo vadovu Dainiumi Kepeniu. Abi grupės ne tik stebėjo diskusijas Seime dėl įstatymų pataisų, bet ir negailėjo vieni kitiems karčių žodžių.
Sportininkai aiškino, kad ypač per ekonomikos krizę reikia pasinaudoti visais įmanomais būdais propaguoti sportą, taigi ir sveiką gyvenimą.
„Būtų kvaila atsisakyti alkoholio gamintojų skiriamos paramos sportui, juk šie pinigai panaudojami sportui, taigi ir negeriančiam jaunimui“, – aiškina Sėkla.
Kiek tų pinigų? Įvairūs šaltiniai teigia, kad alkoholinių gėrimų reklamai per metus gali būti skiriama apie 17 mln. Lt, o štai Nacionalinės alkoholio tabako kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos skaičiavimais, reklamai gali būti skiriama apie 170 mln. Lt. Ar tai blogai, ar gerai?
Vilkai avelių kailiais
Svarstymai ir balsavimas Seime – tik nedidelė matoma ledkalnio viršukalnė. O ko mes, eiliniai šalies piliečiai, nematome? Pasirodo, kad daug ko. Štai Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas ir smulkusis prekybininkas Arturas Mackevičius sako, kad dabar Seimo narius atakuoja daugelis suinteresuotųjų.
„Apsvarsčiau pasiūlymus ir susidariau nuomonę, kad griežčiausiu alkoholio draudimu labiausiai suinteresuoti tyliai ir nematomai veikiantys narkotikų prekeiviai ir alkoholio kontrabandininkai. Kuo griežtesnius sprendimus priims Seimas, tuo šešėliniams veikėjams bus naudingiau. Kai kurie net gerų tikslų turintys žmonės ir organizacijos užkimba ant jų jauko“, – svarsto A. Mackevičius.
Štai pilietis Donatas įtakingo Seimo nario Jurgio Razmos elektroninę pašto dėžutę užvertė laiškais. Iš pradžių Donatas reikalavo, kad J.Razma jį pasikviestų į partijos frakcijos posėdį, o nesulaukęs kvietimo Seimo narį apkaltino kenkiant valstybei. Po keliolikos laiškų Donatas pagrasino: „Prasitarsiu, kaip bus: jeigu balsuosite prieš teikiamą įstatymą, tai lengviausia išeitis – paprasčiausia bus pasiaiškinti Rietavo ir Plungės rinkėjams; jeigu susilaikysite, nežinau, kaip teks aiškintis; jeigu balsuosite už reklamos draudimo atšaukimą, tikrai bus sunku pasiaiškinti. Ketiname aktyviai lankyti Seimo narių rinkimų apygardas ir visomis priemonėmis aiškinti, kas nėra vertas jiems atstovauti.“
„Aš esu pripratęs prie tokių
bandymų daryti įtaką, todėl į juos reaguoju ramiai, o kai kas nors grasina, paprasčiausiai mane nuteikia priešingai“, – sako J.Razma.
Arklides ir kiaulides teks uždaryti
Gruodžio mėnesį Seimas dar kartą svarstys ir jau balsuos dėl kelių Seimo narių pateiktų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Pirmiausia ketinama suduoti negailestingą smūgį barais ir kavinėmis pasivadinusioms naktinėms girdykloms, kurias žmonės dar populiariai vadina arklidėmis ir kiaulidėmis.
Kaune apsilankiau keliose pernakt dirbančiose kiaulidėse. Darbo tvarka paprasta – pritrūkusysis ugninio vandens sustoja prie grotuotų durų ir ištiesia ranką su šlamančiais. Pardavėja viena ranka paima pinigus, o kita paduoda butelį. Tiesa, prie į kampą įsprausto plastikinio stalo pastatytos kelios aplūžusios taburetės. Tai – vienintelis ir pagrindinis baro požymis.
Kiek tokių „barų“ šalyje veikia? Nuo 2009-ųjų iki šių metų rugsėjo 1 d. buvo išduota 2,9 tūkst. licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Apie 25 proc. tai – barai, kuriuose prekiaujama tik alkoholiu. Pasak E.Tamašausko, nemaža dalis Kauno ir Vilniaus parduotuvių, 2009 m. įvedus prekybos alkoholiu laiko apribojimą, pakeitė veiklos rūšį ir, pasistačiusios vieną ar kitą staliuką, iš parduotuvių tapo viešojo maitinimo įmonėmis, t. y. oficialiomis naktinėmis girdyklomis.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektą, viešojo maitinimo įstaigos naktį alkoholį gali pardavinėti tik vartoti vietoje, be teisės jį išsinešti, tačiau iš tikrųjų šio reikalavimo nesilaikoma. Seimas nuo kitų metų pradžios ketina apriboti tokių barų veiklą.
Kitas reikalas – įstatymą galima papildyti, tačiau kaip jį įgyvendinti, kaip kontroliuoti, ar jo laikomasi? Štai Seimo nariai Erikas Tamašauskas ir Edmundas Pupinis siūlo bausti ne tik prekybininkus, bet ir klientus, jeigu jie baruose įsigytus gėrimus bandytų išsinešti.
„Bambaliniam“ alui gresia pavojus
Nuo kitų metų pradžios ketinama nuo alkoholio atpratinti jaunuolius iki 21 metų amžiaus. Be to, jaunuoliams iki 18 metų amžiaus užsivertų barų ir kavinių durys jau 22 valandą.
Vargingiausiems alkoholio vartotojams labiausiai nerimą kelia Seimo narių norai sumažinti alaus „bambalių“ tūrį.
„Bambaliai“ populiariausi kaimo vietovėse. Kuo toliau nuo miesto, tuo jie labiau perkami. Pagal tūrį ir stiprumą, palyginti su stiklinėje taroje parduodamu alumi, „bambalinis“ alus pigesnis, be to, nereikia galvoti apie taros grąžinimą“, – sako A.Mackevičius.
Vieni parlamentarai siūlo alaus ir sidro „bambalių“ tūrį sumažinti iki 2 litrų talpos, o griežtesni reikalaus „bambalius“ sumažinti iki 1 litro. Kokios pasekmės? Ką apie tai galvoja prekybininkai?
„Dabar perka vieną, o įsigaliojus naujoms taisyklėms pirks du ar tris. Ne tuo keliu einame. Apskritai manau, kad Lietuvoje žmonės labai nemėgsta prievartos. Jie labai greitai sugalvoja, kaip išvengti draudimų. Turiu patirties – esu buvęs apylinkės seniūnu, tai prisimenu, kiek kartų kontrolieriai perlenkdavo lazdą ir kuo tai baigdavosi. Štai Kauno rajone buvo draudžiama alkoholį parduoti ne tik rugsėjo 1 d., bet ir per kitas šventes, tačiau atsirasdavo daugiau nelegalių „taškų“, prekybą į savo rankas perimdavo naminės gamintojai, taigi padėtis nepagerėdavo, o valstybė dar ir netekdavo pajamų“, – prisimena A. Mackevičius.
Viską lemia pinigai
Dainius Kepenis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas
Man sunku paaiškinti, kaip alkoholio platintojams pavyko įkalbėti garsius sportininkus. Nežinau, kiek jiems už tai pažadėjo alaus ar paramos. Deja,
viską lemia pinigai. Mano žiniomis, reklamai per metus išleidžiama apie 100 mln. Lt, štai ši suma ir domina sportininkus, politikus. Tačiau mes, sveikuoliai, nekeičiame savo pozicijos – alkoholis yra viena didžiausių Lietuvos bėdų. Išvada vienintelė – iki šiol taikytos priemonės nebuvo veiksmingos, vadinasi, reikia imtis dar griežtesnių. Žinoma, mes neraginame drausti alkoholio vartojimą, mes tik norime, kad būtų draudžiama alkoholio reklama. Tačiau sportininkai nesupranta, kad parama yra laikina, nesuvokia, jog taip sportas praranda ateitį. Tačiau jie – „alaus šalies“ gyventojai, ir jiems dabar viskas gerai. Vadinamieji sirgaliai, tokie kaip Sėkla ir kiti, gal jau pragėrė dalį smegenų. Tada nors blaivioji visuomenės dalis turi kategoriškai pasakyti „Stop“, su ugnimi nebegalima išdykauti.
Draudimais tikslo nepasiektume
Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas
Norintieji drausti alkoholio reklamą nepagalvoja, kad realiai to pasiekti jie negalės dėl paprastos priežasties – ją uždrausti galima tik Lietuvoje, tačiau kitų šalių gamintojai savo šalyse reklamuojasi, be to, neįmanoma uždrausti reklamuotis internete. Surinkime bet kurios garsios kompanijos pavadinimą, ir internete pamatysime galybę reklamos. Taigi tokiais draudimais mes savo gamintojams sukurtume nepalankias veiklos sąlygas.
Kita vertus, neįmanoma nepastebėti, kad Lietuvos rinką užplūdo alus iš kaimyninės Baltarusijos. Per pastaruosius dvejus metus iš šios kaimyninės šalies įvežama tiek alaus, kiek per metus pagamina keturios gamyklos: „Kauno alus“, „Vilniaus alus“, „Biržų alus“ ir „Rinkuškiai“. Nors niekas nematė baltarusiško alaus reklamos, tačiau jie užėmė net 8 proc. šalies rinkos.
Nepritariu siūlymams vyrams iki 21 m. amžiaus neparduoti alkoholio. Europoje būtume pirmieji. Žinau, kad toks ribojimas galioja JAV. Gal todėl šioje šalyje juokaujama, kad dvidešimtmečiams lengviau yra nusipirkti ekstazio piliulę, negu nusipirkti skardinę alaus. Draudimais nieko nepasiektume.
Albinas Čaplikas
